Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikų sveikata

VAIKAI IR PEŠTYNĖS

Jeigu suaugusieji yra įsitikinę, kad broliai ir seserys turi tik mylėti vienas kitą, vaikai, norėdami įtikti tėvams, ims slopinti savo neigiamas emocijas.

Dėl ko kyla konfliktai tarp vaikų? Jie pretenduoja į suaugusiųjų dėmesį, į savo teritoriją, daiktus ir t. t. Kiekvienam norisi apsirūpinti išskirtine tėvų meile, būti pačiu geriausiu. Dominavimas, kova už vietą po namų saule – tai būdas išreikšti nesąmoningus troškimus.

Negalima vaikams drausti jausti tai, ką jie iš tiesų jaučia. Pripažindami jų jausmus, tėvai turi išmokyti atžalas nusibrėžti leistino elgesio ribas – prisimindami, įvertindami savo pačių santykius su broliais ir seserimis (arba analizuodami savo, kaip vienturtės atžalos, patirtį).

Kaip elgtis suaugusiesiems tuo momentu, kai vaikai ima peštis arba užkabinėti vienas kitą? Psichologų patarimu, tėvams dera įsikišti ir tai sustabdyti.

Kaip įsikišti į vaikų peštynes, kad tas įsikišimas būtų naudingas?

Elein Mazliš (Eleyn Mazlish) ir Adel Faber, populiarios knygos „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“ autorės, pataria:

1. Pirmausiai pripažinkite vaikų teisę jausti pyktį vienas kitam. Jau vien tai gali juos apraminti.

2. Pagarbiai išklausykite kiekvieną vaiką.

3. Parodykite, kad suprantate problemos, dėl kurios kilo konfliktas, svarbą.

4. Pademonstruokite, jog tikite, kad vaikai patys suras visiems priimtiną sprendimą.

5. Išeikite iš kambario.

Jeigu peštynės rimtos:

1. Apibūdinkite žodžiais, ką matote.

2. Nubrėžkite ribas („Smurtas neleistinas“).

3. Išskirkite peštukus. („Matau, kad prasidėjo tikros muštynės, ir aš negaliu to leisti.

Metas išsiskirstyti.“)

Jeigu vaikai sako, kad tai „tik žaidimas“, bet netrukus pasigirsta verksmas, tai reiškia, jog tėvams būtina nustatyti dar vieną taisyklę: peštynės yra laikomos žaidimu tik visiems su tuo sutinkant. Jei bent vienam dalyviui toks žaidimas nepatinka, jį būtina iškart nutraukti.

Labai svarbu įtikinti vaikus, kad linksmintis kito sąskaita negalima.

Vaikai turi mokytis patys spręsti savo konfliktus, tačiau suaugusieji privalo įsikišti, kai toks įsikišimas būtinas: jeigu vienas vaikas skriaudžia kitą – fiziškai arba žodžiais.

„Kai situacija grasina šeimos gerovei, mes turime tarti savo žodį. Tačiau mes įsikišame ne tam, kad išspręstume konfliktą už vaikus ar paskelbtume savo situacijos vertinimą, o pirmiausiai tam, kad vaikai išmoktų tarpusavyje deramai bendrauti“, – teigia specialistės.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

Informacijos šaltinis: www.ve.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.