Kėdainiuose nužudyto mažamečio tragedija sukrėtė visą Lietuvą. Kaip įtariama, motinos ir jos sugyventinio užmušto vaiko istorija politikus privertė imtis vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos. Seimas savo ruožtu renkasi į neeilinę sesiją, kurioje imsis visos šūsnies įstatymų pataisų.
Antradienį neeilinė Seimo sesija prasidės diskusija dėl vaiko teisių apsaugos tobulinimo, kurioje be parlamentarų dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jie atsakinės į Seimo narių klausimus.
Seimui posėdžio metu bus pateiktos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tinkamai ištirti nusikalstamas veikas, kurių aukomis tapo vaikai.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti privalomą psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje, užtikrinti aiškų psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto funkcijų atskyrimą, t. y. nustatyti, kad psichologas padeda apklausti, o vaiko teisių apsaugos specialistas stebi apklausą, kad būtų užtikrinta vaiko teisių ir jo interesų apsauga, nustatyti, kad nukentėjusiųjų ir liudijančių vaikų apklausos visais atvejais yra vykdomos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Siekiant užkirsti kelią kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų galimam neigiamam poveikiui nepilnamečiui nukentėjusiajam ar liudytojui, siūloma nustatyti, kad be paties vaiko patalpoje, kurioje vykdoma apklausa, gali būti tik psichologas ir vaiko atstovas, prieš tai nustačius, jog šis nedarys poveikio apklausiamam nepilnamečiui.
Fizinių bausmių vaikams draudimas
Seimo nariai antradienį grįš prie itin daug aršių diskusijų sukėlusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, kuriomis norima apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką.
Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį parlamentarai „valstiečių“ atstovė Dovilė Šakalienė ir konservatorius Mykolas Majauskas siūlė numatyti, kad smurtas prieš vaiką būtų įvardijamas kaip vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. Parlamentarai išskyrė keturias smurto prieš vaiką formas – fizinis smurtas, emocinis smurtas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra. Vienas esminių šių siūlymų – numatyti, kad fizinės bausmės būtų taip pat traktuojamos kaip smurtas prieš vaiką ir būtų uždraustos.
Kiek vėliau, šių metų sausį, grupė Seimo narių – „valstiečių“ ir konservatorių atstovai – pateikė pasiūlymą įstatymo projektui, kuriuo norėjo numatyti, kad fizinės bausmės nebūtų laikomos smurtu prieš vaiką.
Vasario mėnesį, po keturmečio nužudymo Kėdainiuose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburta darbo grupė pateikė naujas įstatymo pataisas, kuriose ne tik praplėčiami ir patikslinami smurto prieš vaiką formų apibrėžimai, bet ir numatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o „tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą“.
Įstatymo projekte siūloma numatyti:
Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką;
Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai;
Fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
Psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui;
Seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
Nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai
Šias pataisas parašais yra parėmę tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos atstovai. Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, galinčių tapti istorinių pokyčių pradžia vaiko teisių apsaugos sistemoje Lietuvoje, Seimas antradienį ketina priimti galutinius sprendimus.
Sieks sistemos centralizavimo
Antradienį Seimui bus pristatyta grupės Seimo narių inicijuota vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo idėja, numatant, kad vaiko teisių apsaugos funkcija taptų ne savivaldybių, o valstybės funkcija. Tuo tikslu siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras yra teigęs, kad minėta funkcija turėtų būti perduota SADM.
Parlamentui taip pat bus pristatyti siūlymai, kuriais norima vaiko atstovus įpareigoti pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.
Kartu įstatymo projektu siūloma įteisinti socialinių globėjų institutą. Likusiu be tėvų globos vaiku, neįgaliu vaiku ar vaiku, patiriančiu socialinę riziką, pasirūpintų socialinių globėjų centras, išplėsti teisę steigti šeimynas ne tik globėjams (rūpintojams), bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą. Taip pat siūloma šeimynos dalyviams garantuoti išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1.5 minimalios mėnesinės algos (MMA) nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.
Noras paspartinti tyrimus ir griežtinti bausmes
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius antradienį Seimui pristatys įstatymo pataisas, kuriomis siūloma paspartinti tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje.
Įstatymo projekte siekiama nustatyti pareigą prokurorams, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, per 48 val. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
Kitais atvejais prokuroras turėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu skyrimo, išskyrus atvejus, kai smurtautojas negyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu ir jo apsaugą galima užtikrinti skiriant kitas kardomąsias priemones.
Tuo metu konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Mantas Adomėnas ir Paulius Saudargas siūlo griežtinti bausmes už mažamečio nužudymą. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad tas, kad nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Parlamentarai nori numatyti, kad už mažamečio nužudymą grėstų laisvės atėmimas nuo 12 iki 20 metų arba lasivės atėmimas iki gyvos galvos.
Be to, BK pakeitimais konservatoriai siūlo numatyti, kad fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui vaikui būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų (šiuo metu BK gresia laisvės atėmimas iki 2 metų).
L. Kasčiūnas, M. Adomėnas ir P. Saudargas taip pat siūlo griežtinti sankciją už piktnaudžiavimą tėvų, globėjų ir rūpintojų teisėmis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį be priežiūros. Už šią veiką, kaip siūlo politikai, turėtų būti numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki 8 metų (šiuo metu BK – iki 5 metų).
Nori tyrimo komisijos
Antradienio Seimo neeilinio plenarinio posėdžio metu parlamentarai taip pat spręs, ar kurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo.
Šios komisijos sudarymą inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariai siūlo išnagrinėti tragedijos Kėdainiuose, kur, kaip įtariama motina ir jos sugyventinis užmušė mažametį, aplinkybes bei išsiaiškinti, kurie pareigūnai neužkirto kelio mirtimi pasibaigusiam smurto protrūkiui.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą