Mes susituokę jau 10 metų, gerai gyvename, vienas kitu pasitikime.
Žinoma, visaip pasitaikydavo, kaip ir kiekvienoje šeimoje, bet visuomet susitaikydavome ir vėl viskas buvo gerai.
Ir štai vieną kartą vyras nuėjo į dušą, o jam į telefoną atėjo žinutė – aš pagalvojau, kad tai dėl darbo, ir ją perskaičiau.
Ten buvo mano vyro ir jo meilužės Alinos susirašinėjimas.
Man norėjosi įeiti į dušą ir ten jį pasmaugti, tačiau aš nepratusi viską kapoti iš peties.
Aš viską sužinojau apie vyro meilužę: ji turtingo bankininko žmona, niekur nedirba, vairuoja prabangų automobilį – trumpiau tariant, gyvena savo malonumui.
Aš nuvažiavau pas jį į darbą ir jam papasakojau, kad jo žmona jam neištikima, susitikinėja su mano vyru.
Jam taip pat buvo šokas, kaip ir man, kuomet aš sužinojau.
Jis pakvietė mane į kavinę, aš jam parodžiau visą susirašinėjimą, mes apsikeitėme telefono numeriais.
Galiausiai, vyras ją išvarė ir išsiskyrė, pasiėmė visas brangenybes, atėmė automobilį ir pinigus.
Ji buvo priversta eiti dirbti.
Vyras dažniau būdavo namuose, tačiau aš jam neatleidau – net negalėjau pagalvoti, kad jis man neištikimas, nes tikrai juo tikėjau.
Netrukus man paskambino bankininkas, pakvietė į pasimatymą ir mes su juo tapome meilužiais. Dabar jis turi kur išleisti savo pinigus.
Aš turiu prabangų automobilį, brangenybes, brangius rūbus.
Mano vyras pradėjo kalbėti, kad aš elgiuosi kaip paskutinė merga, ir tuomet aš jam parodžiau jo susirašinėjimą, jis nutilo ir daugiau su manimi nebekalbėjo.
Netrukus bankininkas pasiūlė man už jo ištekėti, aš sutikau ir apie tai pasakiau vyrui.
Aš paprašiau vyro, kad jis išeitų iš buto, nes butas buvo mano, man jį tėvai padovanojo prieš 20 metų.
Vyras išėjo iš buto ir išsinuomojo kambarėlį.
Man reikalingas toks vyras, kuris mane mylėtų ir gerbtų, ir tai aš gavau antroje santuokoje.
Netrukus mes turėsime šeimos pagausėjimą, vyras laimingas, aš taip pat, mano sūnus iš pirmos santuokos susidraugavo su patėviu, jie važinėja žvejoti, į futbolą, kartu sportuoja.
O buvęs vyras, vaikšto ir alkūnes kandžioja. Buvo atėjęs, prašė atleisti, bet jau vėlu – sūnus, kai sužinojo visą tiesą, nenori su tėvu bendrauti.
Ką turime – nesaugome, netenkame – verkiame.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą