Suomijos švietimo patirtis: kas sudomino, ką pritaikysim

„Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė. Didžiausia konkurencija yra stojant į teisę, ekonomiką, mediciną, o mokytojo profesija – ketvirta pagal populiarumą. Tad universitetai gali atsirinkti pačius pažangiausius stojančiuosius. Aukštas mokytojo profesijos statusas visuomenėje suteikia suomių vaikams galimybę būti mokomiems pačių geriausių šalies specialistų. Mokytojai didžiuojasi savo profesija“, – džiaugėsi ne tik Leo Pahkin, bet ir LUMO daugiafunkcio centro direktorius. Padarėme išvadą – mokytojams patinka būti tuo, kuo jie tapo!

Padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko – svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas. Lankantis darželių grupėse susidarė bendras įspūdis: ramybė, pasitikėjimas, jokios įtampos, puikios  sąlygos kūrybai, praktiniams užsiėmimams, šiltam bendravimui. Čia gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos.

Ugdymas vyksta mažose 3–5 vaikų grupelėse. Dėmesio centre – vaikas, o auklėtoja – ugdymosi pagalbininkė. Darželio grupėse darbuojasi trys pedagogai, lopšelio grupėse vienam pedagogui priskiriami keturi vaikai. Tačiau grupėse nėra auklėtojų padėjėjų, o meno pedagogų, neformaliojo ugdymo  mokytojų funkcijas atlieka tie patys pedagogai.

Penkiuose aplankytuose Suomijos darželiuose buvo akcentuojamas individualus vaiko ugdymosi ir priežiūros planas. Jį rengia pedagogai, tėvai, medicinos darbuotojai. Du mėnesius pedagogai ir vaiko tėvai bendradarbiauja, siekdami išsiaiškinti vaiko pasiekimus įvairiose srityse, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, šeimos tradicijas ir nuostatas, nerimą keliančius požymius ir kt. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko pažanga – individuali, todėl nebandoma pasiekimų standartizuoti. Svarbu laiku pastebėti vaikui iškilusius sunkumus ir kuo greičiau suteikti specialistų pagalbą. Ar 7-erių metų vaikas jau yra pasirengęs mokyklai, nusprendžia jo pedagogai.

Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas – vaiko mokymosi motyvacija. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais, dalijasi informacija apie kiekvieno vaiko gebėjimus, įgūdžius, analizuoja pasiekimų aplanke sukauptą medžiagą, aptaria adaptaciją ir būdus, palengvinančius vaiko patiriamą stresą, pereinant iš vienos švietimo pakopos į kitą.

Iš įvairių pašnekovų girdėjome, kad gerus mokinių pasiekimus Suomijoje laiduoja ir ugdymo metodai, kuriuos taiko pedagogai. Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.

Suomiai – viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Šalyje esama daugybė bibliotekų. Tai atsispindi  ir darželių ugdomojoje veikloje – pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį. Darželių aplinkoje gausu knygų: knygų lentynos įrengtos koridoriuose, rūbinėse, grupių patalpose – mažos bibliotekėlės.

Viešint darželiuose ne kartą įsitikinome, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams. Taigi, nesibaiminama, kad vaikai sušlaps, susirgs, išsimurzins, nesistebima, kad žaidimai su lietaus vandeniu, tekančiu iš lietvamzdžių – mėgstama vaikų veikla. O ką jau kalbėti apie išvykas į mišką! Nei lietus, nei vėjas, nei šaltas oras nesutrukdo kruopščiai suplanuotų žygių, kuriems kiekvieną kartą keliami skirtingi uždaviniai.

„Kiekviena veikla, darbas ar atliekamas veiksmas turi būti naudingas konkrečiam vaikui. Taip pat didelį dėmesį skiriame sveikatos stiprinimui: bent vieną valandą per dieną vaikai praleidžia lauke; jie skatinami gerti daug pieno ir kefyro, valgyti grūdinių košių, šviežių vaisių, uogų ir daržovių, savarankiškai rinktis valgymo laiką, mokomi atsipalaiduoti, nejausti įtampos ir nerimo“, – pasakojo Helsinkio Pelimanni vaikų darželio direktorė Soile Oleander. Visiškai nesirūpinama įstaigos idealia tvarka (ar viskas sudėliota į lentynėles ir pan.). Svarbu, kad dėmesio centre būtų vaikas, o pedagogai jaustųsi gerai.

Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais. Šiuo metu pradėta vykdyti vyriausybės programa ikimokyklinių įstaigų įrengimui ir aprūpinimui. Manoma, kad ugdymo aplinka taip pat turi reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams.

Suomijoje svarstomi tie patys, kaip ir šiuo metu Lietuvoje, klausimai: kokia turėtų būti ateities mokykla / darželis; ką daryti su senais švietimo įstaigų pastatais, jeigu mokomasi visai kitokiais metodais, kai nebelieka sėdėjimo klasėje priešais lentą ir mokytoją; kuo pakeisti koridorių ir klasių / grupių sistemą.

Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai. Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y. transformuojamos, pertvarkomos erdvės, labai mažai skiriančiųjų sienų. Mokymasis vyksta namuose, bibliotekose, internete… Tad linkstama galvoti apie mokyklą kaip tinklą (metro metafora), šalia kurios yra biblioteka, baseinas ir pan. „Mokykla – ne pastatas ar vieta, bet paslauga. Taigi svarbu, kad aplinka nedominuotų prieš žmonių idėjas,“ – sako Reino Tapaninen, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos vyriausiasis architektas.

Stebint darželių erdves sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai. Ugdymui išnaudotos visos erdvės, pradedant lubomis, baigiant grindimis. Pagal ryte suplanuotą pedagogų veiklą vaikai grupelėmis keliauja iš vienos erdvės į kitą. Visas darželis atviras visiems. Akcentuojamas paprastumas ir praktiškumas. Sienos, baldai, durys nukabinėtos nuotraukomis, įvairia informacija, skirta ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei pedagogams. Dažniausiai tėvų lankomose vietose stovi skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai, planšetės su tos dienos nuotraukomis. Pedagogai nuolat fotografuoja vaikų veiklą, fiksuoja vaiko ugdymosi momentus, o nuotraukas su trumpais komentarais panaudoja vaikų pasiekimų vertinimui.

Lauko aplinkoje dominuoja bendra erdvė, nėra suskirstymo į grupių aikšteles. Pagrindinė vaikų veikla lauke – tyrinėjimai, žaidimai su smėliu ir vandeniu, judrūs žaidimai.

Kažkada vienas žymus rašytojas yra pasakęs: „Paprastumas yra didžiausia gudrybė“. Gal tai dar viena paslaptis, skatinanti visus atidžiai įsižiūrėti į Suomijos švietimo sistemą. Paprastumas visame kame: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t. Jokios vaidybos, kaukių, perdėto dėmesio. „Suomijoje nacionalinis ugdymo turinys yra tarsi gairės, tačiau pedagogai turi laisvę rinktis ir dirbti savitai. Jie žino, kokių rezultatų iš jų tikimasi, o kaip juos pasieks, priklauso nuo paties pedagogo kūrybingumo, kritinio mąstymo ir originalių idėjų“, – patirtimi dalijosi Leo Pahkin. Pasitikėjimo kultūra Suomijoje leidžia dirbti, ugdyti, bendrauti paprastai, bet neprastai.

Kėdės ant ratukų kiekvienoje darželio patalpoje (net ir sanitarinėse patalpose), baldai, pritaikyti tinkantys suaugusiesiems, kompiuterizuotos darbo vietos, darbuotojų poilsio ir susibūrimo kambariai, supamos kėdės, daug minkštų baldų, magnetinių lentų užrašams ir planavimui – visa tai pedagogų patogumui ir sveikatos saugojimui. Kvalifikacinės programos dalyvių susidomėjimą sukėlė stalelis su laipteliais ir rankena. Paklausus, kam jis naudojamas, darželio direktorė Soile Oleander paaiškino: „Tai labai patogus daiktas tiek pedagogams, tiek vaikams. Vaikai laipteliais pasilipę ant staliuko laikosi už rankenos, o pedagogui rengiant vaiką nereikia lenktis. Mes saugojame savo darbuotojus ir mums svarbi jų sveikata“.

Kalbant apie stalus, kuriuos matėme darželiuose, būtų galima pasakyti, kad jie pritaikyti suaugusiesiems, bet subalansuoti vaikams. Visiems gerai: vaikai sėdėdami prie tokių stalų ant reguliuojamo aukščio kėdžių gali nuolatos palaikyti akių kontaktą su pedagogu, tuo tarpu pedagogui nereikia žemai lenktis, bendraujant su vaiku.

Nežiūrint didelių pasiekimų švietimo srityje, Suomijoje ir toliau galvojama apie švietimo reformavimą, ugdymo turinio atnaujinimą. Pripažįstama, kad mokinių būsena blogėja, daug kas yra pasenę. Reikia ugdyti visai kitus įgūdžius, nes didėja analitinių ir bendravimo įgūdžių poreikis, o įgūdžiai, kurių mokoma, vis labiau automatizuojami arba jau nėra reikalingi. Tiesa, jų lengviau išmokyti, lengviau juos patikrinti, tačiau jie nebereikalingi. Todėl dėmesys skiriamas ne ugdymo turinio dalykams, o bendrosioms kompetencijoms: žinioms, įgūdžiams, vertybėms, požiūriams, valiai. Asmenybės ir piliečio ugdymo pagrindas – ne dalykai, bet kompetencijos.

Patirtinis mokymasis, diferenciacija, pagalba mokiniui, bendruomeniškumas, mokymasis mokytis, nuodugnusis, integruotas mokymas taikomas ir Lietuvos mokyklose, tačiau žvelgiant į Suomijos patirtį akivaizdu, kad turime ko pasimokyti.

Kelionės dalyvės, apibendrinusios kvalifikacinėje programoje patirtus įspūdžius, įgautą patirtį, ketina imtis pokyčių  savose įstaigose. Planuojama taikyti Suomijos švietimo elementus: racionalų erdvių panaudojimą; vaikų sveikatos stiprinimą (grūdinimas, buvimas lauke kiekvieną dieną, dienos ritmo ir valgiaraščių sudarymo ypatumai); skaitymo kultūros puoselėjimą; vaiko nuomonės dominavimą ugdymo procese; inovatyvumo skatinimą, darbuotojų potencialo didinimą bei sveikatos saugojimą; betarpišką bendradarbiavimą su tėvais, vertinant vaikų pažangą ir pasiekimus, bei kuriant individualų vaiko ugdymosi planą ir kt.  Viskas, kas materialu,  gali būti  anksčiau ar vėliau įgyvendinta. Daugiau pastangų reikalauja  darbas su žmonėmis, kiečiant jų požiūrį į vaiko poreikius, vertybes.

Tačiau svarbiausia – tikėti, kad puoselėjant atvirumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo kultūrą ir pritaikius Suomijos švietimo modelio elementus bei  principus, Lietuvos švietimo sistema gerokai patobulėtų.