Statistika, Vaikai/šeima

Šeimos biudžeto dilema: atskiras ar bendras?

Kai šeima nesukurta, biudžetą valdyti, atrodo, visai nesunku. Kai nori, gali sau leisti kelionę ten, kur šilta, ar įsigyti naują išmanųjį telefoną. Viskas pasikeičia, kai tarp dviejų žmonių užsimezga rimti santykiai, tada tenka spręsti tam tikrus finansinius klausimus.

Tenka ieškoti kompromisų

Anksčiau buvo įprasta šeimos biudžetą valdyti bendru sutarimu. Šiandien tai labiau panašu į atsakomybių pasidalijimą ir susitarimą, kas poroje dengia kokias išlaidas. Kartais pastaroji strategija pasiteisina, o kartais – nelabai. Štai, pavyzdžiui, vieni šiauliečiai pasakoja, kad be notaro patvirtinimo savo antrajai pusei net neskolina pinigų, o kiti atvirauja, kad dėl savo meilės objekto gali padaryti bet ką, net atsisakyti išsvajotų pirkinių.

Štai, pavyzdžiui, Nijolės ir Juozo šeimoje viskas apskaičiuota. Pora gyvenime vadovaujasi ne jausmais ir svajonėmis, bet iš anksto apgalvotomis strategijomis. Baimindamiesi dėl savo ateities sutuoktiniai priima tokius sprendimus, kad skyrybų atveju nė vienas neliktų nuskriaustas. Tad prieš susituokdami jie pirmiausia sudarė ikivedybinę sutartį ir sutarė, kad kiekvienas savo pajamas valdys atskirai. Nijolė pasakoja, kad jaučiasi saugiau turėdama atskirą būstą ir sąskaitą: „Niekada negali žinoti, kada vyras nuspręs „pasukti į kairę“, todėl jam be notaro patvirtinimo net neskolinu pinigų.“

Brigita ir Marius santykių pradžioje taip pat neturėjo bendro biudžeto. „Kadangi vyras uždirbdavo daug daugiau už mane, tai būtent jis išlaikė namus, mokėjo paskolą, pirkdavo maistą, bet paskui viskas tapo labiau bendra“, – patirtimi dalijasi Brigita. Moters pasakojimu, dabar abu tiksliai žino, kas ir kiek išleidžia, ir kas tą dieną turi daugiau pinigų, tas už viską ir moka.

„Manau, viskas prasideda nuo pasitikėjimo ir to, ką sako širdis. Pavyzdžiui, būna, kad užsimanau daugiau pinigų išleisti grožio procedūroms, bet tada išgirstu, kad vyras norėtų įsigyti naują spintą, tokiu atveju sakau: gerai, pirkime tą spintą, apsieisiu ir be tų grožio procedūrų. Tiesiog elgiuosi taip, kaip tuo momentu atrodo teisingiausia“, – sako šiaulietė.

Svarbiausia nuolat tartis

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad gyvenant kartu poroje neišvengiamai dalis išlaidų tampa bendros. Tai būsto išlaikymas, maistas, atostogos, bendras automobilis ir pan. Tad aptarti šias išlaidas, pasidalyti atsakomybėmis – būtina. Juolab kad abu žmonės užaugę skirtingose šeimose, kuriose požiūris į finansines atsakomybes šeimoje gali būti labai skirtingas. Tad bendras biudžetas nebūtinai lygu bendra sąskaita ar grynųjų pinigų dėžutė. Kadangi dabar dažniausiai žmonės turi savo atskiras sąskaitas, dažniausiai tai yra pasidalijimas atsakomybėmis, kas už ką ir kiek moka.

Tyrimai rodo, kad dabar dažniausiai porose žmonės turi atskiras sąskaitas ir dalijasi bendromis būtinomis išlaidomis, kartu planuoja didesnius pirkinius. Likę pinigai dažnai leidžiami kiekvieno savo nuožiūra.

„Sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų visai atskiras biudžetas gyvenant šeimoje, tačiau jei kalbama apie gyvenimą iš vieno sutuoktinio pinigų – tai finansiškai labai pavojinga. Labai reali ir nereta situacija, kai, pavyzdžiui, moteris augina vaikus ir kurį laiką jos pajamos labai mažos ir ji labai priklausoma nuo sutuoktinio, tačiau ir tokiu atveju išlaidos turėtų būti aptariamos, nes kitu atveju tiek psichologiškai, tiek finansiškai žmogus yra labai pažeidžiamas“, – sako J. Cvilikienė.

Anot ekonomistės, būtų labai gerai, jeigu sutuoktiniai aptartų savo pajamas, bendras išlaidas ir planuojamus pirkinius, taupymą savo ir vaikų ateičiai. Žinoma, reikia palikti vietos ir erdvės ir asmeniniams poreikiams bei išlaidoms, bet ir vėl sutarti dėl abiem priimtinų sumų. Jei vienas iš sutuoktinių pusę savo pajamų skirs hobiui, o kitas taupys mašinos atnaujinimui ar atostogoms, ilgainiui gali kilti konfliktų.

Ne visada yra finansiškai ištikimi

Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai vienas iš sutuoktinių nuo kito slepia įsigytus pirkinius arba meluoja dėl jų kainos. Finansų ekspertės aiškinimu, egzistuoja net finansinės neištikimybės terminas, kai poroje slepiami pirkiniai ar jų kaina. Tai vienodai galioja abiem lytims ir dažniausiai susiję su skirtingu požiūriu, kai vienas iš sutuoktinių nori „džiaugtis šia diena“, o kitas daugiau atidėti ateičiai, arba vienas turi brangesnį pomėgį nei kitas ir jaučiasi kaltas tam skirdamas lėšų.

„Tai yra dalis mūsų gyvenimo, nes mums nesvetimos žmogiškos silpnybės, tačiau būtų gerai, kad atvirumo kalbantis ir planuojant savo finansus būtų vis daugiau“, – akcentuoja J. Cvilikienė.

Egzistuoja dar kelios taisyklės, ką būtų galima padaryti, kad šeimoje vyrautų finansinė santarvė. Anot pašnekovės, būtų labai gerai pasikalbėti apie savo norus, įpročius ir lūkesčius dar prieš turint bendrą biudžetą. Tokiu būdu galima būtų pamatyti didžiausius skirtumus ir rasti kompromisą. Tačiau jei jau gyvenama kartu, būtų labai gerai skirti laiko ir kartu peržiūrėti šeimos išlaidas, susiplanuoti bent metams į priekį prioritetus: atostogos ar remontas, naujas televizorius ar gimtadienio šventė su draugais, kaupiame vaikų ateičiai ar ne, taupome senatvei ar ne, reikalingas būsto draudimas ar pasikliaujame likimu, ir tuomet kartkartėmis grįžti prie aptarimo. Beje, labai gerai įtraukti į planavimą ir vaikus, kurie tokiu būdu ne tik jausis šeimos dalimi, bet ir anksti supras, kad valdant finansus dažnai reikia spręsti, ką rinktis, planuoti, atsisakyti trumpalaikio malonumo dėl tolimesnio tikslo.

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.