Mama ir tėtis vakare žiūrėjo televizorių. Mama tarė: “Aš pavargau … Jau taip vėlu. Einu miegoti”. Ji nuėjo į virtuvę, paruošė sumuštinius rytui, išplovė indus, stovėjusius ant stalo, išėmė mėsą iš šaldymo kameros, pripylė cukraus į cukrinę, surinko visus nešvarius rankšluosčius ir drabužius, sumetė juos į skalbinių krepšį. Išlygino vyro marškinius, surinko išmėtytus žaislus, į lentyną sudėjo knygas. Paliejo gėles. Nusižiovavo ir nuėjo į miegamąjį. Tada atsisėdo prie stalo, parašė raštelį mokytojui, atskaičiavo pinigų vaikams kelionei. Surašė produktų sąrašą ir įdėjo sau į piniginę. Po to nuėjo į vonios kambarį, nusiprausė, ištepė veidą kremu ir išsivalė dantis.
Tėvas šūktelėjo: “Aš maniau, jog tu jau miegi!”.
“Tuoj, einu!” – atsakė mama.
Ji pripylė katėms ėdalo, užsuko į vaikų kambarį, palinkėjo jiems labos nakties, surinko išmėtytas kojines. Atėjusi į miegamąjį, nusistatė sau žadintuvą, atsirinko rytdienai drabužius. Tada prisiminė kažką svarbaus ir parašė sau raštelį, kad nepamirštų.
Tuo metu tėtis išjungė televizorių svetainėje ir tarė sau:
“Viskas, aš einu miegoti”.
Ir nuėjo miegoti …
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą