Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Mama parašė dukteriai laišką apie senėjimą. Šitie žodžiai sminga tiesiai į širdį!

Mano brangioji mergyte, kai tu vieną kartą pastebėsi, kad aš senstu, prašau tavęs, būk kantri ir pabandyk suprasti, ką aš išgyvenu. Kai aš daug kartų kartosiu vieną ir tą patį, nepertraukinėk manęs, kad pasakytum: „Tu jau sakei tai prieš minutę“. Tiesiog paklausyk, prašau. Prisimink tuos laikus, kai tu buvai mažytė ir aš skaitydavau tau tą pačią pasaką kiekvieną vakarą, kol tu užmigdavai.

Kai tu pastebėsi, kad aš nebesuprantu naujų technologijų, duok man laiko jas suprasti ir nežiūrėk į mane taip… Prisimink, brangioji, kaip aš kantriai mokiau tave daugelio dalykų: naudotis stalo įrankiais, apsirengti, šukuotis plaukus… Kai tu pastebėsi, kad aš senstu, prašau tavęs, būk kantri ir pasistenk suprasti, ką aš išgyvenu.

Jeigu aš kartais pamesiu pokalbio giją, duok man laiko, kad prisiminčiau ir, jeigu aš negalėsiu to padaryti, nesinervink ir nerodyk nekantrumo ar pasipūtimo. Tiesiog žinok, kad man svarbiausia – būti šalia tavęs.

Ir kai mano senos, pavargusios kojos neleis man eiti taip greitai, kaip anksčiau, duok man savo ranką. Prisimink, kad aš irgi tave prilaikiau, kai tu žengei savo pirmuosius žingsnius. Ir kai ateis toji diena, neliūdėk… tiesiog būk su manim ir suprask mane, kol nenusigausiu iki savo gyvenimo pabaigos.

Aš visada branginsiu tą laiką ir tą džiaugsmą, kuriuos mes dalinomės kartu. Aš kasdien dovanojau tau šypsenas ir meilę, o dabar tiesiog noriu pasakyti, kad tave myliu… mano mieloji mergyte.

Pasidalinkite šiuo laišku su jums brangiais žmonėmis! Juk šias eilutes verta perskaityti visiems.

Informacijos šaltinis:

Zibainis_logo

 

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.