Psichologija

Pasiruošimas darželiui. 10 patarimų būsimo darželinuko tėvams.

Ateina ruduo. Nesvarbu, kad šiandien vidurys vasaros – ruduo vis tiek ateina. Ir eina čionai jis daug greičiau nei mums atrodo. Ir kasmet jis taip bac ir ateina. Tarsi vakar nebuvo, o šiandien jau yra.

Ir kasmet rugsėjį į darželius iškeliauja tūkstančiai piliečių. Tūkstančiai tokių, kuriems darželis ir diena be mamos yra visiška naujiena. Tūkstančiai verkiančių, bijančių, nesuprantančių, išsiilgusių, išsigandusių, supanikavusių, gyvenimo džiaugsmą praradusių… vaikų ir tėvų :(

Ką daryti, kad darželio pradžios stresas visiems būtų kuo mažiau skausmingas?

Ruoštis. Darželiui būtina ruoštis. Tam, kad darželio lankymo pradžia būtų kuo labiau sėkminga bei džiaugsminga ir kuo mažiau skausminga, ruoštis būtina nuosekliai, kryptingai, atsakingai, iš anksto. Ruoštis reikėtų ir vaikams, ir tėvams.

Kada pradėti pasiruošimą? Šiandien :)

Pasiruošimo darželiui veiklas / darbus suskirstyti galima sekančiai.

1. Mamai ir vaikui derėtų įprasti ir išmokti būti atskirai vienam nuo kito. Pasitaiko, kad mažasis pirmuosius dvejus ar trejus savo gyvenimo metus praleidžia beveik išimtinai mamos, na kartais tėčio ar močiutės, globoje ir staiga yra išvedamas į darželį. Tikėtina, kad tokiems vaikui ir mamai bus be galo sunku. Sunku atsiskirti vienam nuo kito ir sunku pasitikėti kitais žmonėmis. Taip pat bus savotiškai pavydu, pikta, graudu, teks išgyventi liūdesį, neteisybę, nerimą ir daug kitų jausmų, kurie tikrai nepalengvins adaptacijos darželyje proceso.

Todėl rekomenduojama vardan vaiko ir vardan mamos ramybės išmokti būti atskirai vienam nuo kito. Iš pradžių pakanka vaikui savo paties namuose ir savo erdvėje likti be mamos, pvz.: su aukle, pussesere, drauge ar kaimyne. Vėliau galima vaiką pratinti būti be mamos ne savo namuose, pvz.: pas draugę, kaimynę, auklę.

Nėra tokios galimybės? Susitarkite su kaimynais pakaitomis bent po pusvalandį ar valandą pasaugoti vieni kitų vaikus kieme, smėlio dėžėje ar kelionėje aplink namą.

Patikėkite, vaikui labai pravers įgūdis pasitikėti kitais suaugusiais, gebėjimas pasikliauti, paprašyti pagalbos ar priešingai – pabūti be pagalbos ir savarankiškai išspręsti išlipimo iš smėlio dėžės ar rankų nusivalymo problemą.

2. Išmokyti vaiką savarankiškai pavalgyti. Žinau. Žinau. Žinau. Jie maži. Nevalgūs. Teplioja. Pilsto sriubą. Kasa su ranka. Lieka visai nevalgę. Ir t.t. ir t.t. :) Žinau, turiu du tokius, kurių vienas ekstremalaus nevalgumo. Bet tiesa yra ta, kad alkanas vaikas net ir visiškai saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje yra piktas, irzlus, jautrus, neklusnus, nebendradarbiaujantis, neempatiškas ir visoks kitoks „ne…“.

Niekada negali žinoti kas nutiks darželyje. Gal vaikas išgyvens gėdą, kad pats nemoka pavalgyti, gal jam pirmomis dienomis nepatiks auklėtoja ir jis nesileis maitinamas ir taip įsitaisys „nevalgymo darželyje“ įprotį. Mokančiam pačiam pavalgyti vaikui stalas, kėdutė ir lėkštė maisto yra pakankamai saugi, maloni ir raminanti situacija. Valgymas yra pirminis kiekvieno žmogaus poreikis. Mokantis pavalgyti nesijaus toks priklausomas nuo svetimų žmonių ir bejėgis būti be mamos. O su sočiu pilvu ir gebėjimu savo sotumu pasirūpinti pačiam viskas atrodys daug šviesiau. Valgymas iš esmės daugumai žmonių yra saugi, maloni ir raminanti procedūra.

Dar vienas svarbus valgymo momentas yra valgymas prie stalo vienoje vietoje. Jei nepavyksta įtikinti vaiko valgyti pačiam, gal pavyks jį įtikinti valgyti prie stalo sėdint kėdėje? Tai taip pat būtų labai didelė pagalba savo vaikui ir auklėtojoms.

Taigi labai didelė rekomendacija yra jau šiandien aukoti tvarką savo virtuvėje ir treniruotis pavalgyti pačiam. Per beveik pusantro mėnesio pavyks ne tik nepilstyti sriubos, bet ir suvalgyti pakankamu tempu pakankamą kiekį.

3. Išmokyti vaiką naudotis puoduku. Tuštinimasis yra dar vienas pirminis ir gana intymus kiekvieno žmogaus poreikis. Sauskelnių turinio sutvarkymas yra gerokai intymesnis nei puoduko reikalų sutvarkymas. Mokantis naudotis puoduku „sysių“ padaryti gali visai savarankiškai be niekieno pagalbos, o didesnio reikalo padarymas taip pat yra ne toks intymus ir apnuoginantis nei naudojantis sauskelnėmis.

Auklėtojos sauskelnes keis ir tvarkys, greičiausiai, kitaip nei mama, ir tai tikrai taps dar vienu papildomu stresu ir situacijos apsunkinimu. Tuo tarpu puoduko reikalus visi tvarko daugmaž taip pat.

Čia, panašiai kaip ir valgant, didelį vaidmenį vaidina simpatijos auklėtojai. Jei ji vaikui patinka – problema mažesnė, jei patinka mažiau – problema didėja. Neišvengiamai atsitiks ir taip, kad auklėtojos ne visada per pirmas minutes pastebės sauskelninį nutikimą. Tas ir vėl sukels nemalonių emocijų.

4. Išmokyti apsirengti bazinius drabužius. Batukai, basutės, šlepetės, kojinės, triusikėliai, marškinėliai, kelnės, sijonas – šitai apsirengti dvimetis yra tikrai pajėgus.

Nesinori kartoti to, kas parašyta aukščiau, bet… Savarankiškumas ir nepriklausymas nuo mamos didina vaiko pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis. Jis žino, kad gali ir pats savimi pasirūpinti. Galėdamas pasirūpinti savimi išvengia galimai nenorimo kontakto su svetimu ir kol kas jam nepažįstamu žmogumi – auklėtoja.

Nereikėtų turėti kitokių vilčių ir minčių kaip tik tai, kad auklėtojos vaikus besinaudojančius sauskelnėmis, nemokančius pavalgyti ar apsirengti vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau gėdins, mokys ir ragins išmokti, tapti savarankiškais. Taigi be visos puokštės emocijų prisidės daugybė papildomų darbų. Be galo svarbių su pasitikėjimu savimi, savarankiškumu ir priklausymu nuo kitų susijusių darbų. Tik pagalvokit, mama rūpinasi, viską padaro – ji myli! Auklytė prašo ir moko daryti pačiam – ji nesirūpina, ji nemyli! Nemylimam būti nesaugu, reikia kuo garsiau rėkti ir iš čia bėgti! Daugmaž tokios mintys sukasi vaiko galvelėje.

5. Išmokyti vaiką užmigti pačiam savo lovoje. Tai dar vienas darželinukui būtinas įgūdis. Vaikui, kuris pietų miegelį miega tėvų lovoje ir iki užmiegant šalia jo paguli mama, pietų miegas darželyje bus be galo didelis stresas. Tuo tarpu vaikui, kuris kartu su savo meška saugiai ir jaukiai jaučiasi dviese įsikuitę į antklodę šio streso ir neramumo bus gerokai mažiau.

Šie patarimai buvo skirti iki darželio išugdyti kiek galima didesnį vaiko savarankiškumą.Savarankiškiems vaikams viskas daug lengviau + tiesa yra tokia, kad auklėtojos giria ir mirkčioja savarankiškiems vaikams. Juos kaip pavyzdžius įvardina kitiems vaikams. To neišvengsime. Tad geriausia būtų ne piktintis auklėtojų nejautrumu, o savo vaikui padėti ir jo savarankiškumu pasirūpinti iš anksto. Juk auklėtojos rugsėjį pasitiks apie 15 naujų ir mamų pasiilgusių piliečių. Padėkime ir joms ir savo vaikams, ir sau patiems – juk kuo greičiau vaikas įpras, tuo greičiau gyvenimas nusistovės ir tekės ramia vaga.

5. Įpratinti vaiką prie darželio režimo. Miego ir valgymo grafikas turi didelę reikšmę kiekvienam, net ir suaugusiam žmogui. Turbūt visi esame girdėję kiek žmogaus organizmui kenkia laiko persukimas viena valanda rudenį ir pavasarį. Galiausiai šis valandos pasikeitimas yra jaučiamas fiziškai.

Vaikui, kuris įpratęs gultis 23 val., keltis 10 val., valgyti bet kada ir bet kur, pietų užmigti 15 val. (arba bet kada), reikalavimas gyventi nustatytu režimu sukels papildomų neigiamų emocijų, norą priešintis bei nuovargį.

Kada pradėti pratinti prie darželio režimo? Šiandien! Nei kiek neperdedant – šiandien. Visko per savaitę surikiuoti nepavyks, tas būtų sunku ir sukeltų stresą. Pratinti derėtų iš anksto, po truputį, po vieną įprotį, po 15 – 30 min., artėjant prie numatyto galutinio tikslo. Rekomenduojama bent 10 – 14 dienų iki TOS dienos jau gyventi galutiniame darželio režime. Taip patekęs į nepažįstamą aplinką vaikas jausis nors kiek saugus, ramus ir žinantis, ko gali laukti ir tikėtis.

7. Sugalvoti ir praktikuoti jaukią, raminančią veiklą. Ši veikla turėtų būti jauki, rami, artima. Tinka apsikabinimai, masažai, maudynės kartu, pasakų skaitymas po viena antklode, šokiai susikibus rankomis ar pan. Verta įprasti prie šios veiklos, ją pamilti, kad pradėjus lankyti darželį galėtumėte grįžti namo ir „įkristi“ į saugią, pamėgtą ir pamiltą erdvę.

Šios Jūsų meilės ir saugumo veiklos metu galima sugalvoti kokį tik jums dviems žinomą judesį: pasitrynimą nosimis ar kaktomis, specialų sumušimą rankomis, patrepsėjimą, pasikutenimą ar pan. Šį „meilės ir saugumo“ veiksmą patariama kartoti kas kartą, kai abu esate labai laimingi, tokiu būdu vaikas veiksmą susies su laime. Pradėjus lankyti darželį, pilietį paliekant ar jam liūdint šį „meilės ir saugumo“ veiksmą reikėtų atlikti ir jis abiems sukels / primins laimę, primins, kad esate ir būsite kartu. Tai psichologiniai žaidimai / manipuliacijos, kurių praktinė nauda įrodyta moksliškai.

8. Kalbėti ir pasakoti apie darželį. Pasakokite, kad kiti pažįstami vaikai eina į darželį, galite nuvažiuoti iki mamos darbo, kuriame tik dideli ir nėra jokių vaikų, nes mamos dirba, o vaikai darželyje. Pasikalbėkite su kaimynų ir draugų vaikais lankančiais darželį, tegu jie pasidalina savo laime ten turėti draugų ir patirti nuotykių.

Atminkite darželis yra dovana augančiam ir savarankiškėjančiam vaikui, tai ne bausmė, ne nuosprendis, ne neišvengiamybė. Darželis yra džiaugsmas turėti draugų, patirti nuotykių, džiaugsmas augti, sužinoti, pasirūpinti savimi. Kartu su dovana lankyti darželį vaikas gali gauti ir kokią kitą didelio vaiko dovaną. Ne, kasdienė saldainių dozė tam netinka :) Bet puikiai tinka paspirtukas, dviratis, sportiniai batai lygiai kaip tėčio, nuosavas vazelinas / lūpų pieštukas, didesnis dantų šepetukas ir kito skonio dantų pasta, prausiklis su kvapu vietoje bekvapio. na kažkas, ką turi dideli ir suaugę ir ko neturi vaikai. Bet tai turėtų būti vienkartinis dalykas, o ne kas dieną pasikartojantis (saldainiai, filmukai, planšetė ir t.t.).

9. Lankykitis darželio teritorijoje ar aplinkoje. Puiku jei tą patį darželį lanko vyresni sesės ar broliai! Jų pasiimti važiuokite ir kartu vežkitės mažuosius. Tegu jie pažaidžia kieme, saugiai ir be streso susipažįsta su aplinka, tegu ten būna, žaidžia, mato bėgiojančius vaikus ir nenori važiuoti namo. Tegu patįs užsinori lankyti darželį. Jei nėra vyresnių brolių / sesių šiam tikslui išnaudoti galima kaimynų ar draugų vaikus. Nepatingėkite ir nuvažiuokite kartu pasiimti svetimų vaikų.

Jei ir to padaryti nepavyksta – nuvažiuokite darželio apžiūrėti, pasivaikščiokite teritorijoje ar aplinkui, pasižiūrėkite kaip ten žaidžia vaikai, pafantazuokite kas yra viduje, papasakokite apie auklėtojas. Tegu vaikas kuo daugiau sužino apie būsimą aplinką ir atmosferą. Nepatingėkite, nuvažiuokite 5 – 10 -15 kartų. Tegu vaikas kiek galima labiau pripranta prie TO darželio, į kurį eis.

10. Išmokyti bent minimaliai kalbėti. Žinau, visi moko ir nori, kad jie kuo greičiau kalbėtų, bet šį kartą tai ne tik noras, bet ir reikalas, tad pasistengti, pasitarti su logopedu, paieškoti patarimų ar kalbos pratimų tikrai verta.

Tuos, kurie prie darželio ir mokyklos jau yra pripratę, bet niekaip negali užtikrinti kasdienės tvarkos, rutinos, laimės susitariant ir gyvenant kasdienybėje, kviečiame į susitikimą-seminarą„Atgal į rudenį: vaiko pinigai, sklandūs rytai ir vakarai.“.

Ir, kaip sako Karlsonas, ramybės, tiktai ramybės. Priprasit. Ir vaikas, ir tėvai – pripras ir džiaugsis visi. Adaptacijos periodas yra normalus ir neišvengiamas.

Laikykitės!

…Linkėjimai dideli,
Vilma

Informacijos šaltinis: http://jievaikai.lt/

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.