Augę su mylinčiais ir rūpestingais tėvais niekuomet nesupras tų išgyvenimų, kuriuos patiria vaikai, augę su girtaujančiu tėvu ar mama. Vienos merginos istorija, kurią aprašo Buzzfeed.com, aiškiai parodo, ką reiškia kasdien matyti girtaujantį tėtį. Ne tą, kuris išgėręs keletą taurelių tampa fantastiškai malonus ir kalbus, o tą, kuris užmiega nukritęs gatvėje ar savo šūksniais pažadina visus kaimynus.
Nors jis turėjo darbą, žmoną ir penkis vaikus, tai nesustabdė jo nuo girtuokliavimo, o viso to pasekmes teko patirti jo vaikams.
Štai pamokos, kurias išmoksta tokie vaikai, kurios tikrai nepadeda vėlesniame gyvenime.
- Niekas tavimi netiki.
Mergina pasakoja prisimenanti, kaip rytais tėvo žadintuvas visus pažadindavo. Išgėręs lovoje, jis išsivalydavo dantis, sėsdavo ant dviračio ir išvažiuodavo į darbą. Sutikus jo kolegas, visi tik ir kalbėdavo, koks jis linksmas ir šmaikštus. Niekas negalėdavo patikėti, kad jis dažnai geria, dažnai būna agresyvus, o jo alkoholio kvapą slėpdavo mėtiniai saldainiai.
- Tu netiki pats savimi.
Mergina teigia negalinti kaltinti kitų už tai, kad jie netikėdavo jais, nes jie daug ko nematydavo. Blogiausia tai, kad net ir ji pati, viską matydama, kartais negalėdavo tuo patikėti. Rengdama mažesnius brolius ir seseris, kad šie suspėtų į mokyklą, kol jų tėtis gerdavo alų, ji ir pati suabejodavo tuo, kas akivaizdu.
Kai tėtis prisipažindavo, kad jis alkoholikas, ji galvodavo, kad tai bus startas pokyčiams, tačiau iš tiesų tai tebūdavo pasiteisinimas, kodėl jis geria ir gers toliau.
Viskas tampa tiesiog skausmingai normalu. Tu eini į mokykla, susitinki su draugais, tavo tėvas geria, tu grįžti namo ir pavalgai, tavo tėvas geria, tėvai susipyksta, tu nueini miegoti, o tavo tėvas toliau geria. Gyvenimas tęsiasi ir niekas nesikeičia. Kaskart kai verki ar darosi liūdna, pagalvoji, kad jei taip nesijaustum, galbūt jis negertų ir viskas nebūtų taip blogai.
- Ne viskas visuomet baigiasi gerai.
Skaitydama apie priklausomybę ir nuo jos kenčiančius žmones, ši mergina visuomet tikėjo, kad jiems viskas baigiasi gerai. Vieni geria ir ilgai gyvena, kiti pasveiksta ir tampa laimingi, tačiau jos tėtis mirė sulaukęs vos 47 metų ir tai tikrai nebuvo tokia pabaiga, kurios ji tikėjosi, skaitydama kitų alkoholikų istorijas.
- Tu tampi pavydus dėl labai keistų dalykų.
Bet koks tėvų praradimas yra skausmingas, tačiau ši mergina teigia pavydinti tiems, kurių tėvai mirė dėl ligos ar natūralia mirtimi. Žinote kodėl? Nes jie kartu nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą, jautėsi mylimi, o jų tėvai mirė dėl to, dėl ko kiti juos gali užjausti. Niekas negali suprasti ar užjausti to, kurio tėvas mirė dėl to, kad gėrė.
Kartą, matydama reklamą, kurioje vaikas išreiškia liūdesį, nes jo mama mirė dėl vėžio, ji be galo susierzino, nes niekas nekuria reklamų apie tai, ką išgyvena alkoholikų, kurie mirė, vaikai. Jie niekam nerūpi. Ir dar, kai miršta alkoholikas, jo artimieji net negali pasiguosti tuo, kad jis „deja, bet pralaimėjo kovą“ ar „jis kiek išmanydamas stengėsi kovoti“. Tiesiog negali.
- Tu turi keistą požiūrį į alkoholį.
Daugelis mano, kad matydamas, kaip alkoholis pražudo tėvą ar mamą, vaikas turėtų užaugti su didele apykanta alkoholiui apskritai. Kartais taip, būti šalia girtų, kai pats esi blaivas, tikrai būna be galo bjauru. Atpažinti „alkoholiką“ ar žmogų, kuris nemoka to kontroliuoti, yra labai lengva. Vis tik, būna ir tokių momentų, kai matai žmones, kurie geria alų ar vyną ir jaučiasi atsipalaidavę bei linksmi. Tuomet ir tu nori būti normalus, nori atsikvėpti ir linksmai praleisti laiką bei įrodyti kitiems, kad gali būti toks, kaip ir jie.
Vis tik, mergina teigia pripažįstanti, kad ji negali būti tokia pati, nes ji yra alkoholiko dukra ir ji pati jaučia, kad sustoti pradėjus kartais būna sunku.
- Tu išgyvensi.
Šiuo metu ji pati yra mama ir augina sūnų. Ji suprato, kad kartais ji būna liūdna visai ne todėl, kad ją nuliūdino sūnus. Tiesiog, dėl kitų priežasčių. Tai leido jai suprasti, kad ir jos tėčio elgesys nepriklausė nuo jų. Tai buvo nekontroliuojama ir jie, jo vaikai, nebuvo už tai atsakingi ir negalėjo to pakeisti.
Ji prisiminė ir tai, kad šalia tėčio problemos, buvo ir gražių dienų, apie kurias ji dabar kartais pagalvoja. Be to, net jei žmogus kartais nėra toks, koks turėtų būti, jis vis tiek nusipelnė būti mylimas, o ramybė ateina tik iš vidaus – taurė vyno to suteikti negali.
Štai, ką mergina rašo supratusi dabar…
„Svetimi žmonės galbūt kada prasilenkė su mano tėčiu ir matė jį girtą. Tačiau jis taip pat buvo ir tas, kuris išmokė mus skaityti, nupirko mums pirmuosius mikroskopus, didžiavosi mumis ir fotografavo pačias keisčiausias mūsų gyvenimo minutes, kad dabar mes galėtume atsiminti tas džiaugsmingas akimirkas, vertinti jas ir vėl jas pakartoti…“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą