Vieno neturtingo vyro žmona kepė duoną, kurią jis vėliau pardavinėjo vietinei maisto prekių parduotuvei. Moteris kepdavo 1 kg svorio kepalus. Gaunamos pajamos jiems labai pagelbėdavo.
Vieną dieną parduotuvės savininkas suabejojo vargšo sąžiningumu ir nusprendė pasverti nusipirktus kepalus. Pasirodė, kad kiekvienas jų sveria ne kilogramą, o 900 gramų. Tai vyrą labai supykdė.
Kitą rytą, kai tas varguolis vėl atėjo su duonos kepalais, suirzęs parduotuvės savininkas pasakė:
– Daugiau niekada nebenešk man savo duonos! Nieko iš tavęs nebepirksiu, apgavike! Tu man sakei, kad kepalas sveria vieną kilogramą, tačiau iš tikrųjų jo svoris vos 900 gramų. Neleisiu tau manęs apgaudinėti!
Varguolis pastebimai nusiminė, nuleido akis ir tarė:
– Šeimininke, mes neturime svarstyklių… Svorio matas man visada būdavo kilogramas cukraus, kurį iš tavęs pirkdavau. Pagal jį ir nustatydavome duonos svorį…
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą