DIEVAS ŽMOGUI:
Nieko
Neatsinešei
Gimdamas
Ir
Neišsineši
Mirdamas
ŽMOGUS DIEVUI:
O
Palikti
Ar
Galima
(Iš Vladislovo Blinstrubo knygos „Šviesotamsa“, 1993)
Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – poeto, scenaristo, kino ir teatro režisieriaus Vladislovo Blinstrubo dukra. Trylikos metų pateko į automobilio avariją. Būdama paralyžiuota surado stiprybės, nepasidavė ligai. Tikslo siekimas, viltis, pozityvios mintys ir optimizmas padėjo pasveikti. Šiandien Foreli – penkių vaikų mama, rašo knygas, skaito paskaitas, konsultuoja šeimas vaikų ugdymo klausimais, domisi antropologija ir psichologija.
Jūs daug keliaujate, susipažįstate su įvairių šalių žmonėmis. Ar pastebėjote bendrų vaikų auklėjimo problemų?
Bendra tai, kad jaunos šeimos visiškai nenutuokia apie paauglystę. O nesidomėti paauglyste yra didžiausia klaida. Dažniausiai mamos instinktyviai žino, ką daryti su mažuliukais vaikais, bet jos praranda visus instinktus, kai vaikams 8–18 metų. Tėvams instinktyviai sunkiau bendrauti su kūdikiais, o motinoms – su vaikais, kurie jau išskrenda iš lizdo. Tas išskridimas iš lizdo joms atrodo taip toli, bet iš tikrųjų tai įvyksta rytoj.
Antra – mamos pervargsta. Jos daro tai, ką joms pataria močiutės, draugės ar rašoma knygose, bet neklauso savo vidinio balso. Pvz., prisiskaito, kad reikia žindyti tam tikromis valandomis. Ir jos tai daro be jokio supratimo. O iš tikrųjų jų rankose yra UNIKUMAS. Tokio daugiau nėra. Jeigu mama neduos meilės savo kūdikiui, vėliau jokio ypatingo ryšio su vaiku nebus. Ir tai atsilieps paauglystėje.
Trečia – milijonai mamų Amerikoje ir Europos šalyse klysta manydamos, kad jeigu šeima turės daugiau pinigų, vaikas bus laimingesnis. Mamos palieka savo vaikus auklėms, veda į darželius. Toks elgesys suprantamas, jeigu mama neturi kitos išeities, bet daugybė mamų nori tiesiog „pailsėti“ nuo vaikų. Taip prarandamas ryšys,kurio vėliau niekaip nebesugrąžinsi. Mamos buvimas su vaiku nuo kūdikystės iki 7 metų yra svarbus vaikui ir motinai, stiprėja abipusis ryšys. Ir ateityje viskas priklausys nuo šio ryšio, nuo laiko, praleisto drauge. Kaip tu elgiesi su savo kūdikiu, taip ir jis elgsis su savo vaiku.
Kaip pasirengti vaikų paauglystei?
Reikia pradėti galvoti apie vaiko paauglystę dar jo besilaukiant, nes laikas greitai bėga. Įsitrauki į darbų sūkurį ir net nepastebi, kad vaikui jau 11 ar 13 metų. Domėkitės paauglių raida, kalbėkite su žmonėmis, kurie jau užaugino vaikus, klausinėkite ir tų, kuriems dabar apie 30. Išgirsite įvairiausių patirčių ir patarimų. Prieš kepdamas pyragą užsiriši prijuostę. Pyragas – tai tavo vaikas, o prijuostė – pasirengimas jo paauglystei, išskridimui iš lizdo. Tai, ką dedame į tešlą ir kaip atrodo iškepęs pyragas – du skirtingi dalykai. Dar vaiką galėčiau palyginti su kino filmu. Taigi tavo vaikas – lyg filmas, o tu šiame procese gal tik prodiuseris ar scenaristas. Bet koks bus filmas, priklauso ne nuo tavęs vieno. Vaikas – unikalus kūrinys, toks vienintelis ir nepakartojamas. Mes prie šito nežinomo kūrinio TIK PRISIDEDAME, o ne sukuriame visiškai naują kūrinį.
Bet jeigu jus jau užklupo vaiko paauglystė, stenkitės jį suprasti, išklausykite. Iš baisiausių paauglių gali išaugti didvyriai, drąsūs, puikūs vyrai, dori žmonės. Nenurašykite savo paauglių, gal jie bus vieninteliai, kurie senatvėje jus prižiūrės. Išsiverkite, bet nenurašykite savo paauglių. Padėkite jiems. Stenkitės toliau būti mama.
Kitame žurnalo numeryje tęsime pokalbį su Foreli Blinstrubaite-Kramarik apie vaiko talento ugdymą ir kaip spręsti ožiuko problemą.
Parengė Daiva Bauerienė
informacijos rasite: www.foreli.org; www.akiane.com; www.iliapoetry.com
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą