Vaikų sveikata

Osteoporozės prevencija reikia rūpintis nuo vaikystės

Žmogaus kaulų tankis pradeda mažėti maždaug nuo trisdešimties metų. Kartu keičiasi ir kaulinio audinio struktūra, dėl to jie tampa trapesni, dažniau lūžta. Šio proceso sustabdyti neįmanoma, bet jei vaikystėje ir jaunystėje sukaupsime pakankamą kaulų masę, rizika patirti osteoporozinius lūžius sumažės.

Diagnozuojama pavėluotai

Manoma, kad Lietuvoje apie 20 proc. vyresnių nei 65 metų moterų ir 70 metų vyrų serga osteoporoze. Nemažai jų to nežino, nes jokių specifinių simptomų nejaučia. „Labai skaudi patirtis, kad dažnai ši liga pastebima tik tada, kai lūžta kaulai. Neskiriama pakankamai dėmesio pirminei jos prevencijai“, – sako VU ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja doc. dr. Lina Vencevičienė.

Pasak jos, diagnozuoti šią griaučių patologiją turėtų šeimos gydytojai, bet jie be galo apkrauti, didžiulis darbo krūvis ir kartais nepagalvoja, kad pacientas gali sirgti šia liga, kol be jokios priežasties ar dėl menkos traumos lūžta kaulas. Kai taip atsitinka, visi staiga susidomi, susirūpina, ar tik nebus dėl to kalta osteoporozė. Anksčiau ir traumatologai ortopedai įvykus tikrai osteoporoziniam šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiui nebuvo linkę jo sieti su kaulų struktūros pokyčiais, bet dabar požiūris keičiasi.

Osteoporoziniu vadinamas toks lūžis, kuris įvyksta savaime arba dėl labai nedidelės traumos, pavyzdžiui, nugriuvus iš tokio aukščio kaip žmogaus ūgis, ir nėra susijęs su kitu patologiniu arba piktybiniu kaulo procesu. Patyrus tokios etiologijos lūžį, pacientui turi būti patvirtinama osteoporozės diagnozė, jam būtina skirti gydymą. Tai turėtų padaryti šeimos gydytojas. Yra nemažai veiksmingų vaistų, kurie lėtina kaulų retėjimą, mažina lūžių riziką, svarbu parinkti tinkamiausius.

Svarbu įvertinti riziką

Kuo anksčiau bus nustatytas kaulų tankio sumažėjimas, paskirti kaulinio audinio kokybę atkuriantys preparatai, imamasi

profilaktinių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti sunkiausių komplikacijų – lūžių. Aišku, kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui nereikia pulti daryti kaulų mineralų tankio tyrimo. „Kartais pacientai, pasiskaitę apie šią ligą, eina tirtis savo lėšomis, bet prieš tai būtina atsakingai įvertinti klinikinius kaulų lūžių rizikos veiksnius“, – sako L. Vencevičienė.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Visų pirma į amžių ir lytį, osteoporozės rizika padidėja, jei esate moteris ir jums daugiau nei 65 metai. Tai jau du rizikos veiksniai, tad visoms šio amžiaus moterims patartina išmatuoti kaulų mineralų tankį. Kitas svarbus veiksnys – ankstyva menopauzė, prasidėjusi iki 45 metų. Vyrai taip pat serga osteoporoze, tiesa, dvigubai rečiau ir kiek vėliau. Vyresniems nei 70 metų vyrams tirtis reikėtų tik tada, kai yra dar vienas papildomas rizikos veiksnys. Labai svarbi šeiminė anamnezė, ar pirmos eilės giminaičiai nebuvo patyrę osteoporozinių lūžių.

Būtina įvertinti ir gretutines ligas, vartojamus vaistus. Kaulo audinio apykaitą trikdo kai kurios endokrininės ligos, ypač prieskydinių liaukų, skydliaukės, reumatinės ligos. Rimčiau įvertinti riziką reikėtų ir konsultuojant žarnyno ligomis sergančius asmenis, kuriems sutrinka kalcio ir kitų medžiagų pasisavinimas, taip pat vartojančius vaistus, turinčius poveikį kaulinio audinio apykaitai, pavyzdžiui, gliukokortikoidus, ir kitus medikamentus, ypač mažinančius lytinių hormonų koncentraciją. Dar keli rizikos veiksniai – mažas kūno masės indeksas, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Būtina išmatuoti kaulų mineralų tankį

„Jei bent du iš minėtų veiksnių jums tinka, patariu nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis ištirtų, ar nesergate osteoporoze. Pirmiausia būtina išmatuoti kaulų mineralų tankį – jis tiksliausiai apibūdina sumažėjusią kaulų masę. Tačiau vien tik šie rodmenys dar nėra kriterijus skirti gydymą, nes sumažėjusi tam tikrų mineralų koncentracija kaule nebūtinai rodo, kad kaulinio audinio kokybė yra pablogėjusi. Gydytojas privalo atsižvelgti ir kitus rizikos veiksnius“, – tvirtina L. Vencevičienė. Kai kada prireikia ir radiologinių, ir laboratorinių tyrimų.

Šiuolaikinis osteoporozės gydymas remiasi preparatais, kurie ne tik palaiko esamą kaulo kokybę, neleidžia jai blogėti, bet ir skatina kaulinio audinio atsinaujinimą, struktūros atkūrimą. Šeimos gydytojos teigimu, problema, kad pacientas jų poveikio nejaučia, nejaučia ir pagerėjimo, kitaip negu, pavyzdžiui, gydant padidėjusį kraujospūdį. Vis dėlto klinikiniai tyrimai rodo, kad gydymo rezultatai, parinkus pacientui tinkamiausią preparatą, yra geri, lūžių rizika sumažėja net iki 40–50 proc.

Svarbu, kad pacientas vaistus vartotų taip, kaip paskyrė gydytojas, laikytųsi jo rekomendacijų, nenustotų jų gerti išsigandęs šalutinio poveikio. Gydantis patariama nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, subalansuoti mitybą, būti fiziškai aktyviems, nes fizinis krūvis yra labai svarbi gydymosi dalis. Be to, reikėtų nešioti tinkamą avalynę, netiesti kilimėlių ant grindų, pasirūpinti klubų apsauga, organizmo funkcinę būklę gerinančiomis priemonėmis.

Kalcio ir vitamino D svarba

L. Vencevičienė pabrėžia, kad osteoporozės profilaktika turime rūpintis nuo pat vaikystės. Viena iš mažo kaulų mineralų tankio priežasčių gali būti iki 30 metų sukaupta maža kaulų masė. Kadangi nuo šios amžiaus ribos ji natūraliai pradeda mažėti, tokiu atveju jos netenkama greičiau. Dėl to labai svarbu, kad ir vaikai, ir paaugliai, ir jauni žmonės valgytų daug kalcio turinčio maisto ir jų organizme vyktų vitamino D sintezė. Jei šio vitamino trūks, kalcio, gauto su maistu, rezorbcija sutriks.

„Nemažai daliai Lietuvos gyventojų vitamino D trūksta. Tikėtina, kad šiems žmonėms sutrinka ir kalcio pasisavinimas. Už vitamino D tyrimą reikia mokėti patiems, todėl tikrai ne visi, kuriems reikėtų, jį pasidaro. Patarčiau vitamino D preparatus vartoti profilaktiškai, ypač šaltuoju metų laiku, kai trūksta saulės, po 800 TV per dieną“, – sako L. Vencevičienė. Ji primena, kad įtarti šio vitamino trūkumą galima, jei juntamas raumenų silpnumas, yra miego sutrikimų, bloga nuotaika, padidėjęs prakaitavimas.

Kad organizme nepritrūktų kalcio, reikia vartoti daugiau pieno produktų. Jie neturėtų būti ignoruojami, juk nebūtina žalią pieną gerti, galima rinktis raugintus produktus, nemažai kalcio yra fermentiniuose sūriuose. Kiti jo šaltiniai: riešutai, brokoliai, špinatai, kitos žalialapės daržovės. Per parą žmogus turėtų gauti apie 1000 mg kalcio. Jei jo per mažai gaunama su maistu, galima papildomai vartoti papildus. Vitamino D yra jūrų gėrybėse ir žuvyse, alyvuogių, saulėgrąžų aliejuje, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, piene, grietinėje.

Informacijos šaltinis:

atsisiųsti

 

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.