Moksliniai tyrimai rodo, kad psichologinė stiprybė, ypač optimizmas, gali ženkliai pagerinti fizinę sveikatą.
Laboratoriniuose tyrimuose su žiurkėmis buvo pastebėta, kad elektros šoku kankinami gyvūnai, kurie negalėjo išsisukti iš situacijos ir įgijo išmoktą bejėgiškumą, vėliau sirgdavo 73 proc. iš 100. Tie gyvūnai, kurie galėjo išsisukti nuo bausmės ir įgijo jausmą, kad gali pasipriešinti, kontroliuoti aplinkybes – 70 proc. iš jų atsispyrė ligoms, kai kontrolinės grupės sergamumas buvo 50 sirgo, 50 ne. Panašus efektas pastebimas ir žmonių tarpe.
Kartais, po serijos nesėkmių, skaudžių netekčių, žmogaus gyvenime gali atsirasti pesimistinė nuostata, kuri ne tik sumažina karjeros galimybes, asmeninį laimingumo jausmą, bet ir atsiliepia santykiams bei sveikatai.
Psichologas Martinas Seligmanas išskiria du tų pačių įvykių interpretavimo stilius: optimistinį ir pesimistinį. Abu mąstymo būdus galima įgyti atsitiktinai arba iš(si)ugdyti sąmoningai.
Kaip tai paveikia žmogaus gyvenimą?
1. Patyrę nesėkmę optimistai rečiau suserga depresija. Atkaliau priešinasi gyvenimo negandoms, kas apsaugo nuo bejėgiškumo jausmo ir stiprina imuninę sistemą.
2. Optimizmas skatina sveikai gyventi ir prireikus drąsiau kreiptis patarimo į medikus. Pavyzdžiui, susirgęs sunkia liga, pesimistas gali galvoti, „Kad ir ką daryčiau, tai nieko nepakeis“ ir net nesikreipia pagalbos. Toks asmuo vargu ar mes rūkyti, sportuos, laikysis dietos. Tyrimai rodo, kad optimistai dažniau ir lengviau meta rūkyti.
3. Optimizmo lygis lemia tai, kiek blogybių nutinka gyvenime. Statistiniai duomenys patvirtina, kad kuo daugiau nelaimių per savo gyvenimą patiria žmogus, tuo dažniau serga. Jei asmuo per pusmetį persikraustė, verčiamas aplinkybių, buvo atleistas iš darbo ir išsiskyrė, jam gresia didesnis pavojus susirgti infekcine liga, patirti infarktą ar kitas ligas, nei tam, kam nieko panašaus nenutiko. Net jei jaučiamės gerai, keičiant darbą, skiriantis, išeinant į pensiją ar mirus artimam žmogui itin svarbu stebėti savo sveikatą. Statistika rodo, kad pesimistai, būdami pasyvesni, patiria daugiau nelaimių, mat ne taip aktyviai stengiasi išvengti blogybių, kurios sustipriną jų pesimizmą ir silpnina imunitetą, ta ir mažina šansus išgyventi.
4. Socialinis palaikymas. Gebėjimas išsaugoti artimą draugystę ir meilę, panašu, kad taip pat yra svarbūs sveikatai. Vidutinio amžiaus žmonės, turintys bent vieną asmenį, kuriam galėtų viduryje nakties paskambinti ir išsipasakoti savo bėdas, fiziškai yra sveikesni už tuos, kurie draugų neturi. Nesusituokusiems žmonėms gresia didesnis pavojus susirgti depresija nei poroms. Tie, kurie susirgę atsiriboja nuo kitų, paprastai serga sunkiau.
Pesimistai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir optimistai, tačiau ištikus bėdai pesimistai greičiau pasiduoda, tampa pasyvūs, mažiau stengiasi, kai optimistai, tuo tarpu, deda daugiau pastangų ir išnaudoja daugiau galimybių, tad yra lankstesni, atsparesni gyvenimo smūgiams.
Šaltiniai:
1. Madelon A. Visintainer, Joseph R. Volpicelli, and Martin E. P. „Tumor Rejection in Rats after Inescapable or Escapable Shockr“ (1982).
2. Dr. Martin E. P. Seligman (2023). Įgytas optimizmas. Kaip pakeisti savo mąstymą ir gyvenimą. 237-239 p.
Asociatyvi iliustracija: Ave Calvar / Unsplash
Informacijos šaltinis: https://psichika.eu/blog/optimizmas-ir-sveikata/?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=optimizmas-ir-sveikata
Palikti komentarą