Be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies viešame paplūdimyje besideginanti moteris gali sukelti pasipiktinimų. Tačiau į nuogus vaikus maudymosi vietose žiūrima atlaidžiau. Ar iš tiesų tėvai, kurie yra atsakingi už savo atžalas, gali nepaisyti aplinkinių ir leisti vaikams viešuose paplūdimiuose būti nuogiems?
Įvairiuose mamų interneto forumuose ir grupėse klausimas, ar vaikas paplūdimiuose turėtų būti nuogas, ar aprengtas, visada sukelia aršias diskusijas. Vienoms mamoms mažų vaikų nuogumas paplūdimiuose bado akis, nes joms tai neatrodo estetiška.
Dėl to jos dažniausiai savo atžalų intymias vietas pridengia. Tiesa, ne visi mažyliai tokiu tėvų sprendimu gali būti patenkinti, nes drabužiai, ypač šlapi, dažnu atveju varžo vaikų judesius, todėl jie nori juos nusirengti.
„Nenorėčiau, kad kas į mano nuogą vaiką žiūrėtų ir manęs nedomina kitų vaikų intymios vietos“, – viename iš mamų forumų savo nuomonę išsakė moteris.
Tačiau galima rasti ir kitokių minčių: „Vaikystė ir yra tam, kad darytume tai, ko suaugęs jau nebegali. Manau, kad per žiauru nuo mažens vaiką statyti į rėmus ir liepti daryti viską, ką daro suaugę. Šlykštu tiems, kurie turi kompleksų arba tiems, kurie nesupranta, kad tai natūralu“ (citatų kalba taisyta – aut. past.).
Specialistai taip pat neranda vienareikšmiško atsakymo ir sutinka, kad pirmiausia – tai yra pačių tėvų sprendimas, ar leisti vaikui viešame paplūdimyje būti nuogam.
Iškrypėlių baimė stabdo
Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Svetlana Misevičienė sako, kad patys tėvai turi teisę apsispręsti, ar leisti savo atžaloms paplūdimiuose būti be maudynėms skirtų drabužių.
„Vieni tėveliai to niekada nedaro, net jei vaikas yra dar kūdikis, o kiti leidžia rinktis pačiam vaikui. Tai yra viešuose paplūdimiuose vaikai nuogi laksto tol, kol patys pajaučia, kad to nebenori“, – kalbėjo S. Misevičienė.
Psichologės tikinimu, 3–5 metų mažyliui yra gerokai lengviau paaiškinti, kodėl jis viešoje vietoje turėtų būti apsirengęs. O jaunesnio amžiaus vaikai dar nėra pajėgūs suprasti tėvų argumentų, tad draudimų būti nuogiems laikysis tik norėdami įtikti tėvams.
„Gėdytis nuogumo ir jį slėpti nuo tėvų vaikai pradeda ūgtelėję, maždaug pradinėse klasėse arba dar vėliau. Vis tik svarbiausia, kokios nuostatos dėl nuogumo vyrauja šeimoje. Jei tėvai nuo mažų dienų nuogumą laikys gėdingu dalyku, tai tokią nuostatą perims ir vaikas. Jis bus linkęs slėpti savo nuogumą“, – patikino S. Misevičienė.
Anot jos, negalima teigti, kad šiandien, skirtingai nei prieš dešimt metų, į nuogą vaiką viešoje vietoje žiūrima atlaidžiau. Specialistė pastebi, kad peržvelgus mamų komentarus socialiniuose tinkluose netgi susidaro įspūdis, kad savo atžalų nuogumą tėvai yra linkę slėpti kuo ankstesniame amžiuje.
„Viena iš dažniausių priežasčių yra nesibaigiantys pedofilijos skandalai. Tėvai tiesiog nenori, kad į jų vaikus žiūrėtų galimi iškrypėliai“, – sakė S. Misevičienė.
Nudistų paplūdimius reikėtų pamiršti
Psichologės teigimu, mamos turėtų būti atsargios vesdamosi savo vaikus į nudistų paplūdimius.
„Nemanau, kad vaikui sveika matyti daugybę svetimų suaugusiųjų nuogų kūnų. Ypač 3-mečiui ar vyresnio amžiaus vaikui, kuris jau pradeda suvokti lytiškumą ir skirtumus tarp vyro ir moters kūnų. Toks vaizdas gali būti per stiprus dirgiklis ir gali įaudrinti vaiko psichiką“, – kalbėjo S. Misevičienė.
Pasak jos, vaikų tvirkinimui netgi gali būti prilyginama tai, kad jis vienoje vietoje mato daug nuogų kūnų.
„Kiekvieno vaiko jautrumas yra skirtingas, todėl niekas negali prognozuoti, kokią žalą vaikui ateityje gali turėti tokie atsiminimai. Kalbant apie paauglius, kurie išgyvena brendimo fazę, tai jiems tokie vizitai nudistų paplūdimiuose gali būti netgi nemalonūs arba sukelti nepageidaujamus reiškinius kūne, kurių pats paauglys gali nė nesuprasti“, – kalbėjo psichologė.
Anot S. Misevičienės, jeigu vyresnio amžiaus vaikui viešose vietose yra leidžiama būti nuogam tai gali turėti pasekmių tolimesniame gyvenime.
„Vaikai gali neturėti socialinių ribų suvokimo, kas yra normalu, o kas ne. Pavyzdžiui, mokykloje, kai vaikas liks vienas, be tėvų priežiūros, dėl ribų nesuvokimo pasielgs taip, kaip pedagogai ar draugai nesupras. Dėl to gali kilti patyčios ar kitos nemalonios situacijos“, – patikino S. Misevičienė.
Reikėtų susimąstyti
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad nuogumas yra prigimtinis dalykas, todėl turėti pozityvų ryšį su savo kūnu yra didelė dovana. Jos manymu, suaugusių žmonių nuogumas mūsų kultūroje yra labai stipriai susietas su seksualumu, kuris traktuojamas dviprasmiškai. Tai yra jis ir eksploatuojamas, ir represuojamas.
„Viena vertus, visuomenėje, kur būtina skatinti aistrą vartoti, prekių ir paslaugų reklamavimas yra glaudžiai susijęs su seksualumu. Tuo tarpu tradicinės etikos normos reikalauja seksualumą slopinti“, – sakė M. Jankauskaitė.
Jos manymu, vaikų kūnai net negali tapti seksualiniu objektu.
„Visiškai nepriimtina, jeigu suaugęs asmuo sutrinka matydamas nuogą vaiko kūną. Jam reikalinga skubi pagalba. Tokios ir siūlyčiau pasiieškoti. O vaikams leiskime formuoti teigiamą santykį su savo kūniškumu, pasidžiaugti savo kūnu. Gal pavyks užauginti laimingesnę ir labiau harmoningą suaugusiųjų kartą“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Tam tikros normos egzistuoja?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sako, kad tėvai gali leisti savo mažiems vaikams paplūdimiuose būti nuogiems, tačiau į visuomenės normas taip pat reikėtų atsižvelgti.
„Jeigu suaugusiesiems, norintiems maudytis, degintis paplūdimiuose nuogiems, yra skiriamos atskiros teritorijos, tai rodo, kad pagal visuomenėje priimtas normas, tam tikros žmogaus kūno vietos viešumoje turėtų būti pridengtos“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Anot specialistų, vaiko įpročiai ir visuomenėje priimtinų normų suvokimas formuojasi nuo pat vaikystės. Mažamečiui pradėjus lankyti darželį ir mokyklą, neretai su juo kalbama apie kūno sandarą, kitos lyties tam tikrus fiziologinius skirtumus. Taip pat mokoma, kad intymios vietos yra privačios ir jas reikia saugoti, bei siekiama, kad vaikas pats atpažintų, kokie prisilietimai nėra tinkami ir pan.
„Manytina, kad toks pavyzdys vaikui turėtų būti diegiamas jau nuo pat ankstyvosios vaikystės, kad jis aiškiai suprastų visuomenėje priimtinas elgesio normas bei savo asmeninio gyvenimo ir kūno privatumą“, – tikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą