Psichologija, Vaikai/šeima

Nostalgija: kodėl galvojimas apie praeitį gali būti naudingas?

Neseniai vakarieniavau su grupele senų draugų, su kuriais buvau praradęs ryšį. Po įprastinio pasikalbėjimo apie tai, ką praleidome per tuos metus, greitai įsitraukėme į „nostalgijos“ vakarą. Dalijomės maloniais prisiminimais, o aš tą vakarą namo grįžau laimingas ir mylimas.

Pasak mokslo, patyriau, ką būtent nostalgija mums daro – ir kodėl ji yra gera.

Nostalgizuoti – tai mėgautis nostalgija, „malonumo ir kartu nedidelio liūdesio jausmu, kai galvojate apie praeityje nutikusius dalykus“.

2011 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“] paskelbtame tyrime nustatyta, kad dalyviai, kuriems nostalgija buvo sukelta klausantis mėgstamo praeities hito, „dažniau nei kontrolinė grupė teigė, kad jaučiasi „mylimi“ ir kad „verta gyventi“.

„Pasak žurnale „Emotion“ paskelbto tinkamu pavadinimu „Širdį šildantys prisiminimai“, šaltesnės dienos sukelia daugiau nostalgijos nei šiltesnės, o „dalyviai, kurie prisiminė nostalgišką (palyginti su įprastu autobiografiniu) įvykį, aplinkos temperatūrą suvokė kaip aukštesnę“.

Kitaip tariant, šilti prisiminimai gali priversti jus jaustis šilčiau tiesiogine prasme.

Iš pradžių nostalgija buvo priskirta ligoms, o kilusi iš graikiškų žodžių, reiškiančių grįžimą namo – nostos ir skausmą – algos.

Šį terminą 1688 m. sugalvojo vienas šveicarų gydytojas, apibūdindamas „sergantįjį, kuris maniakiškai ilgėjosi.“

Šiandien vartodami šį terminą paprastai turime omenyje „savyje glūdinčią, saldžiarūgštę, bet daugiausia teigiamą“ emociją, kuri „kyla iš malonių prisiminimų, sumišusių su ilgesiu.“

Knygoje „Nostalgizuoti: atminties maišymas su afektais ir troškimais“ psichologas Konstantinas Sedikidesas su kolegomis aprašo tris nostalgijos funkcijas:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.