Neseniai vakarieniavau su grupele senų draugų, su kuriais buvau praradęs ryšį. Po įprastinio pasikalbėjimo apie tai, ką praleidome per tuos metus, greitai įsitraukėme į „nostalgijos“ vakarą. Dalijomės maloniais prisiminimais, o aš tą vakarą namo grįžau laimingas ir mylimas.
Pasak mokslo, patyriau, ką būtent nostalgija mums daro – ir kodėl ji yra gera.
Nostalgizuoti – tai mėgautis nostalgija, „malonumo ir kartu nedidelio liūdesio jausmu, kai galvojate apie praeityje nutikusius dalykus“.
2011 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“] paskelbtame tyrime nustatyta, kad dalyviai, kuriems nostalgija buvo sukelta klausantis mėgstamo praeities hito, „dažniau nei kontrolinė grupė teigė, kad jaučiasi „mylimi“ ir kad „verta gyventi“.
„Pasak žurnale „Emotion“ paskelbto tinkamu pavadinimu „Širdį šildantys prisiminimai“, šaltesnės dienos sukelia daugiau nostalgijos nei šiltesnės, o „dalyviai, kurie prisiminė nostalgišką (palyginti su įprastu autobiografiniu) įvykį, aplinkos temperatūrą suvokė kaip aukštesnę“.
Kitaip tariant, šilti prisiminimai gali priversti jus jaustis šilčiau tiesiogine prasme.
Iš pradžių nostalgija buvo priskirta ligoms, o kilusi iš graikiškų žodžių, reiškiančių grįžimą namo – nostos ir skausmą – algos.
Šį terminą 1688 m. sugalvojo vienas šveicarų gydytojas, apibūdindamas „sergantįjį, kuris maniakiškai ilgėjosi.“
Šiandien vartodami šį terminą paprastai turime omenyje „savyje glūdinčią, saldžiarūgštę, bet daugiausia teigiamą“ emociją, kuri „kyla iš malonių prisiminimų, sumišusių su ilgesiu.“
Knygoje „Nostalgizuoti: atminties maišymas su afektais ir troškimais“ psichologas Konstantinas Sedikidesas su kolegomis aprašo tris nostalgijos funkcijas:
Nostalgija padeda mums teigiamai vertinti save ir ateitį.
Nostalgija padeda mums matyti gyvenimą kaip prasmingą.
Nostalgija didina mūsų socialinius ryšius.
Nostalgija, kuri gali pagerinti mūsų savijautą, skiriasi nuo paprasto prisiminimo, kuris kartais gali mus nuliūdinti.
Mąstymas apie praeitį kartais gali sukelti mintis „kas būtų, jeigu būtų“ ir kitus apgailestavimo jausmus.
Nostalgija – tai būdas į praeitį žvelgti be palyginimų.
Nostalgija, sentimentalus ilgesys praeičiai, yra dažna, universali ir labai socialinė emocinė patirtis.
Kai žmonės prisimena prisiminimus, kurie jiems kelia nostalgiją, jie grįžta prie asmeniškai reikšmingų gyvenimo įvykių, kuriais dalijosi su artimaisiais.
Nostalgija apima praeities patirties apmąstymą, tačiau ji motyvuoja afektines būsenas, elgesį ir tikslus, kurie gerina žmonių gyvenimą ateityje.
Kai galvojame apie prasmingus gyvenimo įvykius, kurie sukelia nostalgijos reakciją, tai padeda įprasminti mūsų gyvenimą.
Susidarome pasakojimą apie tai, kas esame, kas buvome, kuo norėtume tapti, kur buvome, kur esame dabar ir kur norėtume eiti. Istorija, kurią pasakojame apie save, yra gyvybiškai svarbi mūsų gerovei.
Kaip papasakoti sau pozityvesnę istoriją?
Susikurkite teigiamų prisiminimų pilną mentalinį banką.
2013 m. interviu laikraščiui „New York Times“ daktaras Sedikidesas šį atminties banką vadina „nostalgijos saugykla“.
Kai pasineriate į nostalgijos saugyklą, nelyginkite prisiminimų, kuriuos prisimenate, su niekuo kitu, o stenkitės į juos susitelkti ir jais mėgautis.
Toliau pildykite nostalgijos saugyklą visą gyvenimą.
„Nepraleidžiu progos kurti būsimus nostalgiškus prisiminimus“, – sakė daktaras Sedikidesas laikraščiui „Times“.
Kitaip tariant, galima su nostalgija kalbėti apie dalykus, kurie įvyko tik vakar. Tiesą sakant, tai naudinga.
Parengė Gintarė DAKNYTĖ
Andrea Brandt, psychologytoday.com
Palikti komentarą