„Ar pavalgei? – vaikų teiraujasi po darbų pargrįžę tėvai. – Tai gerai, kad pavalgei.“ Dažnai tuo pokalbis vaikų mitybos klausimais ir baigiasi: vaikas sotus, ko dar reikia. Tačiau, kaip teigia sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, tai ydingas požiūris: mat laiku vaikams ir jaunimui neįdiegus sveikos mitybos įpročių, formuojasi mitybos klaidos, kurių vėliau atsikratyti bus labai sunku.
Specialistė aptaria dažniausiai pasitaikančius ydingus vaikų mitybos įpročius ir pataria, kaip jų išvengti namuose, mokykloje ir artimoje aplinkoje.
Pernelyg paisoma vaikų įgeidžių
Prie vieno stalo vakarieniaujančios šeimos vaizdas daugeliui kelia sentimentus ir asocijuojasi su idiliškos šeimos paveikslu. Deja, tikrovėje jis sutinkamas vis rečiau. Dažniau pasitaiko, kad vaikai namo grįžta anksčiau ir pasisotina tuo, ką randa namie, ar pakeliui nusiperka savo mėgstamą užkandį. Pasitaiko, kad namo anksčiau grįžta ir tėvai, tačiau dienos darbų nuvarginti vakarienei pasišildo kokį pusgaminį. Prie vieno stalo kasdien pietaujančią ar vakarieniaujančią šeimą šiandien pamatysi retai.
Pasak V. Kurpienės, tai viena esminių priežasčių, kodėl vaikai taip lengvai susivilioja greitais, bet menkaverčiais užkandžiais. Vaikų elgesys yra perimtas iš tėvų arba jų nulemtas. Suaugusieji stengiasi užtikrinti, kad jų atžalos būtų pavalgiusios, bet nepakankamai rūpinasi maisto parinkimu ir paruošimu: daržovės dažnai perverdamos, naudojama per daug cukraus, miltinių patiekalų, saldžių pieno produktų ir per mažai šviežių daržovių, ankštinių bei nešlifuotų grūdų produktų.
Mitybos specialistai vieningai pastebi, kad mokyklinio amžiaus vaikai suvartoja pernelyg daug riebalų bei mėsos ir pernelyg mažai – daržovių, nevengia maisto su skonio stiprikliais ir konservantais, prastai sukramto maistą, daug kartų per dieną užkandžiauja menkaverčiais valgiais. Šį sąrašą dar galima būtų tęsti ir tęsti.
Kodėl taip yra? V. Kurpienė spėja, kad tėvai pernelyg paiso vaikų norų ir įgeidžių. Pavyzdžiui, nuolat siūlydami daug saldaus maisto. Saldžios arbatos, saldžios košės, saldūs blynai, saldi varškė. Vaikai įpranta pirmiausia rinktis saldų maistą. Gajus mitas, kad saldūs patiekalai, tiksliau jose esantis cukrus, padidina energiją. Toks pojūtis laikinas: po energijos antplūdžio ji staigiai sumažėja, bet paskatina norą vėl gauti saldumynų.
Kitas netinkamas įprotis – kokybiškų pusryčių nuvertinimas. Neretai jiems nelieka laiko – užkandama greitai ir ilgai nemąstant apie pusryčių maistingumą, pavyzdžiui, viena kita bandele ar sumuštiniu. Tačiau sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė pažymi, kad ir sumuštinis gali būti maistingas, parinkus tinkamus jo ingredientus.
Šiltą maistą iškeičia į greitus užkandžius
Tiesa, teigti, kad vaikų mitybą lemia tik šeima, būtų netikslu. Didesniąją dienos dalį jie praleidžia darželiuose arba mokyklose, kuriose yra maitinami maistu, gaminamu pagal visus privalomus norminius teisinius aktus, reglamentuojančius šios paslaugos teikimą ugdymo įstaigose.
Pasak Aldonos Blyžienės, įmonės „Kretingos maistas“ mitybos skyriaus vadovės, reikalavimai maisto tiekėjams vis auga: „Juos sudaro ne tik rekomendacinio pobūdžio patarimai daugiau tiekti daržovių, užtikrinti maisto įvairovę ir kokybę. Labai tiksliai yra apibrėžiama, kokias maistines medžiagas turi gauti vaikai, kiek jose gali būti cukraus, kiek druskos, kiek kalorijų priklauso ir darželinukui, ir moksleiviui pagal amžių“, – sako A. Blyžienė.
„Kretingos maisto“ mitybos skyriaus vadovės teigimu, daroma viskas, kad ugdymo įstaigose valgantys vaikai turėtų galimybę gauti visavertį maistą, formuotųsi teisingi mitybos įpročiai. Nuolat vykdomas maisto gamybos ir pateikimo įrangos atnaujinimas. Didelis dėmesys skiriamas maisto gaminimo technologijoms, parenkamų produktų įvairovei, kokybei ir kilmei. Maisto gamybai naudojamos griežtai atrinktos aukščiausios kokybės maisto žaliavos, kurios įsigyjamos iš patikimų sertifikuotų Lietuvos ūkininkų, gamintojų ir tiekėjų. Įmonės vidaus auditoriai griežtai kontroliuoja gaminamo maisto kokybę ir pateikimo procesą. Griežtai laikomasi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderinto valgiaraščio. Iš jo išbrauktos tokios maisto produktų grupės kaip saldainiai ir šokoladas, bulvių traškučiai, gazuoti gėrimai ir t.t.
„Esminis uždavinys – pasirūpinti, kad augantis organizmas gautų pakankamą kiekį visų reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų ir aminorūgščių, vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Nuo jų įsisavinimo priklauso atsparumas ligoms ir infekcijoms“, – pabrėžia A. Blyženė.
Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, vaikų mitybos priežiūros tik mokykloje neužtenka. Jeigu namuose ir laisvalaikio aplinkoje maitinamasi, kuo pakliuvo ir kada pakliuvo, tai gali duoti netgi priešingą efektą – neigiamą nusistatymą prieš sveiką maistą. Bene didžiausia mitybos klaida, kad visavertį sveiką ir šiltą valgyklos maistą vis dar nemaža vaikų dalis iškeičia į gretimose parduotuvėse siūlomus traškučius, šokoladinius batonėlius, kitus menkaverčius užkandžius.
Pasak pašnekovės, puoselėjant sveikos mitybos kultūrą tarp vaikų, reikalingas mokyklos ir tėvų sutarimas, tų pačių mitybos įpročių skatinimas ir populiarinimas.
Su šeima valgantys vaikai – sveikesni
„Keisti mitybos įpročius kartu su visa šeima – vienintelę išeitį mato sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė. Ji mini ne vieną tyrimą, kuris rodo, kad su šeima reguliariai valgantys vaikai pasižymi ne tik sveikesniais mitybos įpročiais. Jie sveikesni ir fiziškai, ir psichologiškai.
Tačiau kaip tai pasiekti? V. Kurpienė siūlo visiems šeimos nariams principingai laikytis tokio mitybos modelio, kokį norima perduoti atžaloms. Kad nekiltų neigiamo nusistatymo prieš nelauktai pasikeitusį meniu, patariama sveikos mitybos patiekalus pristatyti kaip naujus, neakcentuojant jų sveikumo, o daugiau orientuojantis į skonį. „Sveikas maistas turi būti skanus vienareikšmiškai. Tik būtina atrasti, kaip asmeniškai tas maistas bus skanus konkrečiai šeimai“, – sako sveikos mitybos ekspertė.
„Atnaujinkite racioną palaipsniui, išbandydami po receptą kas savaitę, kol šeima atras savo mėgstamus patiekalus. Tai nebus lengva, prireiks kantrybės ir pastangų, tačiau ilgainiui jos bus vainikuotos sėkme“, – tikina V. Kurpienė.
Kuo įvairesnis maistas – tuo geriau. Atnaujinant šeimos meniu, labai tiks liesa mėsa, žuvis, rūgštaus pieno produktai, nešlifuotų grūdų produktai (pilno grūdo bemielė duona, įvairios kruopos), šviežios daržovės, daržovių troškiniai, ankštinių daržovių troškiniai ir kotletai, virtos su lupena ar keptos orkaitėje ant grotelių bulvės, vaisiai, uogos. Augančiam organizmui reikalinga geležis, kurios gausu jautienoje, tamsiai žaliose daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose, žaliuose žirneliuose. Kaip žinoma, sveika mityba – tai ne tik atidžiai pasirenkami maisto produktai, bet ir tinkamas jų paruošimas, reguliarus ir lėtas valgymas. Itin svarbu, kad būtų valgoma susitelkus į maistą, o ne į kompiuterį, telefoną ar televizorių. To išvengti padės šeimoje puoselėjama tradicija valgyti prie vieno stalo, aptariant dienos naujienas ir atradimus.
Įpratus sveikai maitintis namie ir, svarbiausia, įsitikinus, kad toks maistas yra skanus, bus lengviau atsispirti ir bendraamžių, mėgstančių greitus užkandžius, įtakai. Be to, nuolat palaikomas energijos kiekis padės sėkmingiau mokytis, skatins geresnį žinių įsiminimą.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą