Kas skaitė Pamelos Trevers knygelę „Merė Popins“, tikriausiai atsimena auklę, kuri bet kokiomis aplinkybėmis susitvarkydavo su keturiais vaikais. Vaikai ją mylėjo, klaũsė ir bijojo netekti. Gerai, kai atsiranda auklė, padedanti išspręsti visas problemas. O jei auklės neturime?
Ko siekia vaikas?
Tėvai dažnai įsivelia į nepabaigiamą karą su vaikais „kuris kurį?“ arba, praradę viltį juos sutramdyti, tiesiog nuleidžia rankas. Būdami vaikai, tikriausiai esate sau pasakę „savo vaikus aš auklėsiu demokratiškai! Mes būsime tikri draugai, kalbėsimės, kartu spręsime kylančias problemas“. Deja, iš tikrųjų ne visada taip nutinka. Tėvai, augindami vaikus, dažnai elgiasi su jais taip pat, kaip elgėsi jų tėvai. Pyksta, erzinasi, nesupranta. Ima naudotis savo autoritetu, liepia, nurodinėja, bara, kartais ir suduoda. Tuomet atsiranda kaltės jausmas, kuris dažnai kompensuojamas pirkiniais – žaislais, skanėstais ar pažadais kur nors nuvesti ir pan. Ar galima būtų išvengti šio beprasmio karo šeimoje? Kaip būti demokratiškiems ir išauklėti darbščius, tvarkingus, tėvus gerbiančius vaikus?
Jei tėvai nesupranta vaiko blogo elgesio priežasčių ir reaguoja į jo kaprizus, suteikia vaikui tai, ko jis siekia, t. y. buvimą dėmesio centre, valdžią, reikšmingumą. Vaikas, vėl blogai elgdamasis, pamato, kad taip galima pasiekti norimų dalykų. Neseniai kavinėje mačiau pietaujančią šeimą – mamą, tėtį ir du penkerių ar šešerių metų vaikus. Vienam vaikui pradėjus suptis su kėde, mama jį sudraudė. Tačiau po kelių sekundžių jis darė tai vėl. Mama sudraudė dar kartą, jau griežčiau. Ėmė suktis ir antrasis vaikas. Tada įsikišo tėtis, subarė abu vaikus. Minutėlę buvo ramu, paskui abu vaikai vėl ėmė sukinėtis kėdėmis. Gavo per užpakalį. „Kodėl jūs negalite ramiai pasėdėti?“ − barėsi mama. Vaikai nežino, kodėl jie išdykavo. Jie nesąmoningai suerzino savo tėvus. Užuot ramiai rinkęsi, ką valgyti, tėvai reagavo į vaikų veiksmus – perspėjo, barėsi, pliaukštelėjo. Į juos buvo nukreiptas visas dėmesys. Šalia sėdintiems žmonėms irgi buvo įdomu pažiūrėti, kas čia vyksta. Vaikai valdė situaciją. Savo elgesiu jie sakė: „žiūrėkit į mus, pasakykit mums ką nors“. Didžiausia tėvų klaida buvo ta, kad jie reagavo į šį elgesį. Ar ilgai vaikai būtų taip darę, jei tėvai būtų nekreipę į juos jokio dėmesio?
Norint tinkamai elgtis su vaiku, pirmiausia reikia suprasti jo tikslą, t. y. kodėl jis tai daro. Tikslą pažinti gali padėti mūsų emocinis reagavimas į vaiko elgesį: jei jaučiamės susierzinę, vadinasi vaikas siekia dėmesio, jei pykstame − vaikas kovoja dėl valdžios, jei vaiko elgesys skaudina − jis siekia keršto, jei jaučiamės bejėgiai − vaikas yra nutolęs.
Žaidimas pagal naujas taisykles
Kokius stebuklingus metodus naudoja ypatingosios auklės. Ką žino jos, ko nežinome mes? Ar jų sėkmė − tik fantazijos vaisius, o realiame gyvenime viskas yra kitaip?
Norint išvengti blogo vaikų elgesio neverta naudoti bausmių, nes jos dažniausiai verčia aklai paklusti. Dar blogiau, jei bausmė skiriama supykus, susierzinus, praradus savitvardą.
Vienas žymiausių Amerikos vaikų psichiatrų – dr. Rudolfas Dreikursas pataria tėvams leisti vaikui pajusti jo elgesio pasekmes. Jis įvedė natūralių ir loginių pasekmių metodo sąvoką. Natūralių pasekmių metodas leidžia vaikui iš karto pajusti savo elgesio ar sprendimo pasekmes. Pavyzdžiui, jei vaikas nevalgys – liks alkanas; jei nesitvarkys – neras savo daiktų; jei pramiegos – pavėluos į mokyklą. Toks elgesys yra naudingas dėl trijų priežasčių: vaikas yra aktyvus dalyvis (ko jis ir trokšta), jis turi galimybę rinktis ir mato, kokios to pasirinkimo pasekmės. Žinoma, yra atvejų, kada tokio metodo taikyti negalima: kai tai gresia vaiko sveikatai ar gyvybei (juk neleisite vaikui žaisti gatvėje, kad jis savo kailiu patirtų, kaip tai pavojinga); jei galimos pasekmės yra labai tolimoje ateityje ir vaikas negali jų suvokti (jei nesivalysi dantų – jie suges); jei vaiko elgesys labiau paveiks kitus asmenis, o ne jį patį (vaikas žais su jūsų daiktu ir jį pames arba sulaužys. Tuomet jūs, o ne vaikas, jausite to elgesio pasekmes).
Draugiškiems santykiams − pasekmių metodas
Auklėdami vaikus tėvai gali naudotis ir loginių pasekmių metodu. Pasekmės vadinamos loginėmis tuomet, kai tėvai ir vaikai susitaria dėl konkretaus elgesio ir jo pasekmių. Loginių pasekmių metodą siūloma taikyti, kai santykiai su vaiku yra draugiški, jei vaikas supranta ir tam pritaria. Pavyzdžiui, jei vaikas išteps sieną, jis ją turės nuvalyti. Loginės pasekmės neturi tapti bausme. Todėl pirmiausia įsitikinkite, kad pasekmės tikrai yra loginės. Neloginių ir loginių pasekmių pavyzdžiai galėtų būti tokie: „Ateik pietauti, kai kviečiu, arba visą savaitę neleisiu žiūrėti televizoriaus! (logiškiau būtų pasakyti: „Ateik pietauti, kai kviečiu, nes maistas tuoj atšals ir liksi be pietų.“); „Žaisk ramiai, arba aš nesivesiu tavęs į kiną!“ („Jei dabar pažaisi ramiai, ir aš galėsiu pabaigti savo darbą, tuomet kartu nueisime į kiną.“); „Nustokit peštis, arba gausit diržo!“ („Jei negalite žaisti nesipešdami, turėsite žaisti atskiruose kambariuose.“).
Naudojantis šiais metodais labai svarbu išlikti ramiems ir tvirtiems – nekelti balso ir nepykti. Autokratinis elgesys, neduodantis pasirinkimo galimybės, gali sukelti norą priešintis. Per daug įsiteikiamas ar nuolaidus balsas vaikui sukels abejonių, ar tikrai jūs esate pasiruošę laikytis sutartų sąlygų.
Pasakykite tik vieną kartą, tuomet veikite. Vaikas turi žinoti, kad tas pats elgesys visada sukels tas pačias pasekmes. Atminkite, kad vaikas būtinai jus patikrins. Kaipgi kitaip jis supras, kad tai, ką sakote yra tiesa? Pavyzdžiui, jūs pasakėte vaikams: „Galite kartu žaisti, jei nesipešite, priešingu atveju teks žaisti atskiruose kambariuose“. Jei po to vaikai ima vėl peštis, jūs ramiai, be jokio pykčio išskiriate vaikus į atskirus kambarius. Labai svarbu nevartoti tokių posakių: „ar aš jums nesakiau!“, „neklausėt manęs, tai va, pamatysite, kas dabar bus!“ ir pan. Reikia išlaikyti pozityvų toną ir visuomet palikti galimybę bandyti dar kartą. „Aš tikiuosi, kad kitą kartą jums pavyks žaisti kartu nesusipykus“.
Filme „Auklė Makfi“ labai aiškiai parodytas loginių pasekmių metodo taikymas. Rytą visi septyni vaikai nenorėjo keltis ir apsimetė sergantys – nusidažė veidus baltais dažais, nupaišė raudonus „spuogus“. Jiems buvo labai įdomu, kaip į tai reaguos naujoji auklė. Auklė Makfi ramiai pasakė: „Kai vaikai serga – jie turi visą dieną gulėti lovoje“. Tai loginis sprendimas – kai vaikai serga, jie turi gulėti, kol pasveiks. Dėl jos burtų vaikai nebegalėjo atsikelti. Visą dieną gulėjo lovose, gėrė šlykštaus skonio vaistus, valgyti gavo tik sultinį. Kitą rytą auklė paklausė: „Ar jau norite keltis?“ Vaikai su didžiausiu džiaugsmu sušuko „Taip!“ Tuomet auklė juos pagyrė ir liepė virėjai paruošti vaikams gardžius pusryčius. Antrą kartą vaikai to bandyti nebenorėjo. Tai – klasikinis loginių pasekmių taikymo pavyzdys: auklė nesibarė, nesusierzino, leido vaikams pajusti sprendimo pasekmes. Už tinkamą poelgį pagyrė ir paskatino.
Partneriai nuo mažens
Daugelis tėvų mini, kad jie iš tiesų nežino, ką reikia daryti, kaip toliau kovoti, stengtis ir auklėti vaikus. Iš tiesų, kartais mažiau reiškia daugiau. Kai kurie dalykai išsispręs savaime, jei nekreipsite į juos per daug dėmesio.
Loginių ir natūralių pasekmių naudojimas padeda išvengti „kovų“ šeimoje, tačiau reiktų kuo mažiau apie tai kalbėti. Vaikai puikiai supras ir be žodžių.
Perskaičius šiuos patarimus atrodo, kad viskas labai paprastai išsprendžiama. Žinai porą taisyklių, esi ramus ir tvirtas, leidi vaikams pajusti pasekmes – ir tavo vaikai auga savarankiški, paklusnūs, gerbia tėvus ir t. t. Tačiau svarbu nepamiršti svarbaus fakto, kad mes esame socialios būtybės, todėl išgyventi galime tik būdami kartu. Mums visiems reikia dėmesio, artumo, meilės ir pagarbos. Nepamirškite to duoti savo vaikams.
Ar žinote, kad geras prekybos agentas pirmiausia stengiasi užmegzti artimus ir draugiškus santykius su galimais pirkėjais? Tuomet jis gali daryti sėkmingus sandėrius ir plėtoti savo verslą. Ar galite įsivaizduoti pardavėją sakantį: „Tu privalai iš manęs pirkti todėl, kad aš esu pardavėjas ir to noriu!“ Tas pats galioja ir tėvams. Neužtenka vaikui pasakyti: „Elkis taip, nes aš to noriu“.
Kuo jūsų ir vaikų santykiai bus geresni, tuo didesnę įtaką jūs turėsite jų gyvenimui. Tėvai į klausimą „ar mylite savo vaiką?“ kartais atsako: „Taip! Nupirkau jam kompiuterį, leidžiu į prestižinę mokyklą, jis turi daugybę žaislų…“ Pamėginkite pasakyti kiek kitaip: „Labiausiai myliu savo vaiką tada, kai mes kartu…“, ir pasakykite sau, ką labiausiai mėgstate kartu veikti. To paties paklauskite ir savo vaiką, tuomet suprasite, ko labiausiai iš jūsų reikia vaikui. Galite kartu su vaiku praleisti visą dieną, o galite ir penkiolika minučių. Svarbu, kad ta veikla teiktų džiaugsmo jums abiem ir būtų nuolatinė jūsų santykių dalis. Galbūt jums smagu eiti su vaiku į parduotuvę, gal kartu gaminate kokį nors patiekalą ar tvarkote kambarius, kartu sportuojate ar šokate, mokotės kalbos, žvejojate?
Mokykite vaiką bendradarbiauti nuo mažų dalykų: ką nors atnešti, padėti dengti stalą, plauti indus, ką nors taisyti. Mokykitės spręsti kartu kylančias šeimos problemas. Tam labai tinka šeimos taryba, kurioje gali dalyvauti net visai maži vaikai. Šeimos susirinkimai gali būti reguliarūs, juose kiekvienas turėtų būti laikomas lygiateisiu nariu ir galėti išsakyti savo nuomonę. Labai svarbu vaiką padrąsinti ir pagirti. Nėra blogų vaikų, yra tik blogas elgesys. O jį pakeisti galėsite akcentuodami gerus dalykus.
Kartą vienos mokyklos mokytojas nusprendė mokslo metų pabaigoje vietoje pažymio parašyti vaikams po laišką, kuriame aprašė pastebėtus mokinių pasiekimus. Po kurio laiko jis pamiršo tuos laiškus. Praėjus keleriems metams jis atsitiktinai sutiko parduotuvėje savo buvusio mokinio, dabar jau studento, mamą. „Jūsų laiškas mano sūnui padarė tokį didelį įspūdį, kad net dabar jis yra padėtas matomoje vietoje, ant rašomojo stalo“, – papasakojo mama. Pabandykite ir jūs savo vaiko pastangas įvertinti raštu. Tokiame laiške aprašykite vaiko pasiekimus, nebūtinai ypatingus, kokioje nors vienoje srityje, rašykite konkrečiai ir tik tiesą, atkreipkite dėmesį į gerą vaiko elgesį su kitais žmonėmis.
Informacijos šaltinis: www.psichologijatau.lt
Palikti komentarą