Noras patikti yra natūralus. Tik kaip suprasti, kada jis pasidaro per stiprus ir pradeda trukdyti mums? Žurnalistė Kelly Etz atskleidė, kaip jai pavyko liautis pataikauti visiems iš eilės ir kaip ji išmoko pasakyti „Ne“.
„Nemėgstu sakyti „Ne“ dėl kelių priežasčių. Pirma, žmonės neišvengiamai ima žiūrėti į mane elniuko Bambio akimis. Jie atrodo liūdni ir prislėgti, nes aš juos nuvyliau. Tai – siaubinga, ir aš dėl to tiesiog neužmiegu naktimis.
Antra, man atrodo, kad žmogus ims nekęsti manęs, jei pasakysiu jam „Ne“. Be to, jei sugebėčiau viską gerai suplanuoti, tai gal kaip nors pavyktų įterpti jo prašymą į dienotvarkę.
Trečia, pasakyti „Ne“ reiškia pripažinti, kad esu tik žmogus ir negaliu padaryti visko pasaulyje.
Paprastai tai nuteikia mane nesėkmei ir priverčia jaustis menkysta. Jau galėjote suprasti, kad aš labai smarkiai stengiuosi patikti žmonėms. Esu pasirengusi padėti net tiems, kuriuos pažįstu tik penkias minutes.
Dėl to didžiąją laiko dalį paniškai lakstau kaip višta su nukirsta galva. Turiu visavertį darbą, asmeninių projektų ir visuomeninę veiklą. Be to, esu intravertė ir man reikia pabūti vienumoje su savimi, kad atgaučiau jėgas. Visam tam neužtenka laiko.
Problema ta, kad nemoku sustoti. Normalūs žmonės analizuoja darbų sąrašą prieš sutikdami kam nors padėti. O aš visada sakau „Taip“. Ir tik paskui prisimenu, kad jau viršijau šios savaitės biudžetą, kad manęs laukia sunki diena ir aš paprasčiausiai noriu namo.
Bet aš jau sutikau nueiti į barą su draugu, nuvyti nepažįstamąjį į oro uostą, suredaguoti kito vaikino esė, paskambinti motinai ir kristi be jėgų. Kai sutinkame su visu tuo, variantų lieka mažai. Žinoma, galima atsisakyti paskutiniuoju momentu, bet mes mėgstame pataikauti žmonėms. Vargu, ar atsisakymas ką nors nudžiugintų.
Kitas variantas – įvykdyti visus pažadus, ateiti į darbą kitą rytą ir suvokti, kad pamiršote suredaguoti savo prezentaciją, ką ketinote padaryti aną vakarą.
Visa tai privertė mane suvokti, kad aš visada pataikauju kitiems, skriausdama save. Žinoma, kartais aš džiaugiuosi, kad padėjau žmogui, jeigu jis nuoširdžiai man dėkoja. Tačiau kiekvienas smulkus prašymas vis labiau ir labiau mane nualina.
Kol esu emocinio ir fizinio išsekimo būsenoje, negaliu padėti niekam – net sau. Mano psichinė būklė, nekalbant apie darbą ir visuomeninę veiklą, pakriko.
Ši problema yra aktuali ir asmeniniam gyvenimui. Labai sunku neigiamai atsakyti vyrui, kuris nori su tavimi susipažinti artimiau. Aš nesuskaičiuojamą daugybę kartų vaikščiojau į pasimatymus, kad neįžeisčiau kieno nors jausmų.
Dabar aš mokausi sakyti „Ne“. Štai kokie mano principai.
Padaryti pauzę
Prieš sutikdama su kuo nors, aš skiriu sau laiko, kad galėčiau išanalizuoti savo planus ir suvokti savo jausmus. Jeigu aš iš tikrųjų turiu laiko ir noro padėti, galiu pasakyti „Taip“. Realybėje paprastai nebūna laisvo laiko, resursų ir noro, kad padaryčiau tai, ko reikia, numatytu laiku.
Susigaudyti savyje padės tokie klausimai: „Ar aš tikrai noriu tai padaryti? Ar tikrai turiu tam laiko? Ar šis prašymas pažeidžia mano profesines ir emocines ribas?“
Pakeisti sąlygas
Aš primenu sau, kad neprivalau sutikti su svetimomis sąlygomis. Čia reikia atsakyti į du klausimus. „Ar realūs yra terminai, kuriuos man nustatė?“ Jeigu taip, aš pasiūlau savo terminus. „Ar galiu įvykdyti tik dalį prašymo?“ Jeigu taip, tai paprasčiausiai pasakau, kad galiu padaryti tą ir aną, bet ne daugiau.
Nepanikuoti, kai reikia atsisakyti
Žmogų galima paruošti neigiamam atsakymui: „Mielai padaryčiau, bet….“ Aš neprivalau aiškinti atsisakymo priežasčių, nebent kalbuosi su viršininku apie savo tiesiogines pareigas.
Jeigu įmanoma, siūlau kitą variantą: „Aš pažįstų puikų profesionalą dizainerį, kuris galėtų….“ Svarbiausia, nesijausti kaltai ir suprasti, kad nesugadinote svetimos dienos ir nesudaužėte kito širdies. Visi išgyvens. Ypač toks supratimas svarbus asmeniniame gyvenime.
Žinoma, sakyti „Ne“ nėra taip malonu, kaip pasakyti „Taip“. Vis dėlto tai apsaugos jus nuo išsekimo ir nevilties ateityje. Visada galima pasakyti žmogui, kuriam anksčiau kažką žadėjote, kad esate per daug užsivertę darbais, kad jums reikalinga pagalba, kad negalite įvykdyti pažado sutartu laiku. Ir neįvyks nieko baisaus. Pirmiausia reikia pasirūpinti savimi, kitaip negalėsime pasirūpinti daugiau niekuo.“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą