Kodėl mums sunku rūpintis savimi

Mūsų 37 metų skaitytoja Ana parašė mums laišką, kuriame prisipažino, kad reguliariai skaito mūsų ir kituose žurnaluose publikuojamus straipsnius apie plaukų ir odos priežiūrą, tačiau niekada nepasinaudoja patarimais. „Suprantu, kad tai labai svarbu, tačiau tingiu pasidaryti net plaukų kaukę, jau nekalbant apie veido pratimus. Man atrodo, kad kai kurie žmonės natūraliai moka ir mėgsta rūpintis savimi ir kitais. Kitiems gi to neduota.“

Kodėl daugeliui moterų taip sunku susikaupti ir skirti laiko grožio ritualams?

„Yra du savo kūno suvokimo būdai, – paaiškina psichoanalitikas Žanas Davidas Nazjo. – Mes arba tapatinamės su juo, manydami, kad „aš – tai mano kūnas“, arba atskiriame save nuo jo, laikydami kūną savo itin brangia nuosavybe.“

Pirmuoju atveju priimdami savo kūną kaip savaime suprantamą dalyką mes nesugebame skirti jam pakankamai dėmesio. Mums sunku rūpintis savimi. Tik jeigu suvokiame, kad mums priklauso kūnas („nepriklausomas subjektas, turintis galios prailginti arba sutrumpinti mūsų gyvenimą“), elgiamės su juo rodydami deramą pagarbą.

Yra ir kitokia versija. Klinikinis psichologas ir šeimos psichoterapeutas Robertas Noiburgeris mano, kad rūpinimasis savimi – tai būdas deramai atrodyti pažįstamų akyse. Jeigu nesijaučiame įdomūs ir reikalingi, tiesiog pamirštame apie savo išvaizdą.

„Po skyrybų atrodžiau klaikiai, praradau gyvenimo džiaugsmą, – dalinasi prisiminimais 44-erių Marina. – Susiėmiau tik dėl dukros: nusidažiau plaukus, pradėjau dažytis. Nenorėjau, kad ji matytų mane neprisižiūrinčią.

Būtent tėvų įtaka lemia mūsų geranorišką ir rūpestingą arba priešingai, niekinantį požiūrį į save. Mūsų savęs suvokimą ankstyvajame amžiuje formuoja suaugusiųjų žodžiai, veiksmai ir požiūriai. Jeigu ši patirtis buvo teigiama, užgimsta sveikas savo kūno suvokimas. Kitu atveju, sulaukę sąmoningo amžiaus, pradedame įvairiais būdais išreikšti nemeilę sau: netinkamai maitinamės, atsisakome priežiūros ir makiažo.

Daugelis jaučia kaltę skirdami laiko sau, juk motina kadaise aiškino, kad mergaitė neturi ilgai sukiotis prieš veidrodį. Kiti mano, kad rūpintis savimi – nereikalingas ir beprasmis užsiėmimas, vėlgi, kaip ir mokė tėvai.

„Kaukės, joga, masažai. O kada dirbti?“ – griežtu balsu klausia 36-erių Evelina. Ji pasiekė puikios karjeros, bet netgi dabar skiria sau mažai dėmesio. „Vadovauju rimtai įmonei, auginu du vaikus ir neturiu laiko nesąmonėms. Tėvai visada sakydavo, kad svarbiausia gyvenime – darbštumas ir darbas su savimi. Kol mano draugės keitė šukuosenas ir vartė moteriškus žurnalus, aš mokiausi ir siekiau savo tikslų per daug nesidomėdama mada ir makiažu. Šiandien kartais gailiuosi, kad nemoku susišukuoti arba naudotis skaistalais. O ir mokytis to jau gerokai per vėlu.“

Daugelis klaidingai mano, kad rūpinimasis savimi – tai egoizmo išraiška. Ir, pavyzdžiui, gėdijasi leisti pinigus manikiūrui, nes už juos būtų galima nueiti į kiną su vaiku. Jiems sunku savimi rūpintis, nesmagu praleisti valandą vonioje, užuot ją skyrus žaidimams su vaikais.

„Neturiu laiko ir pinigų!“ – labiausiai paplitęs pasiteisinimas, kad nereikėtų rūpintis savimi. Kai kuriems mūsų rūpintis kitais daug paprasčiau nei savimi. Dažniausiai toks savęs išsižadėjimas nukopijuojamas iš motinos ar senelės. Bet pagalvokite, juk jis persiduos ir jūsų vaikams. Todėl svarbu išmokti suvokti ir tenkinti savo odos, plaukų ir kūno poreikius. Tada bus daug paprasčiau to išmokyti dukras ir sunūs ir padėti jiems tapti laimingesniems.

Jau seniai praėjo tie laikai, kai dėmesys aprangai ir makiažui buvo laikomas tuštybe, o mokslininkės filmuose dėvėjo beformius kostiumus ir susukdavo plaukus į senamadiškus kuodus. Išpuoselėta išvaizda yra svarbus sėkmės komponentas. Taip jūs parodote, kad mokate paskirstyti laiką ir spėjate viską: dirbti, rūpintis šeima, lankytis sporto salėje ir kosmetologo kabinete. Pirmasis žingsnis link rūpinimosi savimi ritualo, kaip ir bet kuris kitas, yra pats sunkiausias ir skausmingiausias.

Rengdamiesi, prausdamiesi, tepdami kremą sulėtinkite tempą ir susitelkite į pojūčius. Veikdami mechaniškai, mes nejaučiame malonumo.

Kaip ryžtis tam, ko neleisdavo tėvai? Ar galima suteikti sau malonumo, skirti laiko nieko neveikti, o išvaizdai – daugiau laiko nei buitiniams rūpesčiams? Pasakykite sau „Galima!“ ir balsu pridėkite: „Rūpinimasis savimi – ne nusikaltimas. Privalau save lepinti ne tik dėl grožio, bet ir dėl artimųjų. Jie džiaugiasi matydami mane patrauklią.“

Taip pasielgė 40-metė Jelizaveta. Ji pasakoja: „Dešimt metų skyriau išskirtinai šeimai ir kažkuriuo momentu nusprendžiau: „basta“! Esu apkūnesnė už savo bendraamžes ir atrodau už jas vyresnė. Negaliu ir toliau leisti, kad mano vyras lygintų mane su jomis, o vaikai manęs gėdytųsi. Kasryt, užuot padėjusi visiems susiruošti į mokyklą ir darbą, pradėjau lankytis sporto klube. Iš pradžių buvo sunku, bet vaikai jau suaugę ir išmoko tvarkytis be manęs. Palikdavau jiems pusryčius ir išeidavau iš namų.

Pati pradėjau maitintis kaip jaunystėje, skaičiuodama kalorijas ir nevakarieniaudama. Galiausiai numečiau beveik 20 kilogramų. Taip pat liepiau sau rytais ir vakarais rūpintis oda ir neišeiti iš namų bent be minimalaus makiažo. Planuose – botoksas, juk apsileidimo metai grožio nepridėjo, o raukšlės – nekažin kokia puošmena.“

Nuo kogi pradėti rūpinti savimi?

1. Užsirašykite ant popieriaus tris sakinius, pratęsdami frazę „Aš noriu…“. Žemiau parašykite tris sakinius, pratęsdami frazę „Aš turiu…“. Pagalvokite, kuo pirmas trejetas skiriasi nuo antro ir kaip „turiu“ paversti „noriu“. Jeigu tai pernelyg sudėtinga, kuriam laikui užduotį atidėkite. Rūpinimasis savimi neturi prasidėti nuo savęs kankinimo.

2. Suvokite savo veiksmus. Rengdamiesi, prausdamiesi, tepdami kremą sulėtinkite tempą ir susitelkite į pojūčius. Veikdami mechaniškai, mes nejaučiame malonumo, kurį suteikia pats ritualas, o tai labai svarbus komponentas ir bet kurio veiksmo efektyvumo garantas.

3. Rinkitės tokį aktyvumą, kuris jums tikrai patinka, o ne kuris padeda sudeginti daugiau kalorijų ar kurį renkasi jūsų draugai. Šokiai, joga, plaukimas… Vienintelis būdas pasirūpinti savimi – įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir norus.

4. Susiraskite bendraminčių. Jeigu jums gėda arba baisu eiti į grožio saloną arba sporto salę, pasikvieskite draugę. Dviese smagiau!

5. Pradėkite nuo mažų dalykų. Nors nuo kassavaitinės SPA dienos. Vonia su putomis, kūno šveitiklis, kvepiančios žvakės ir kiti atributai jums tikrai padės. Namų rūpesčiai gali palaukti.

6. Sudarykite tvarkaraštį. Tvirtai nuspręskite: kiekvieną vakarą 15 minučių skiriu sau. Pirmadienį darau plaukų kaukę, antradienį – veido kaukę, trečiadienį – rankų kaukę.

7. Pagirkite save už bet kokį dėmesį, kurį sau skiriate. Rūpintis savimi nėra lengva. Bet kiekvienas iš šių mažų veiksmų taps didžiuliu žingsniu į vidinę laisvę!

Informacijos šaltinis: