Skaičiuojama, kad šiemet už galimybę vaiką išleisti į kurią nors Lietuvoje rengiamą vasaros stovyklą tėvams reikėjo pakloti vidutiniškai 160-240 eurų – sumą, kuri įkandama toli gražu ne kiekvienai šeimai. Kokia tikimybė, kad kitą vasarą stovyklos taps prieinamos didesniam ratui šeimų?
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė žada, kad kitąmet didins paramą vasaros stovykloms. Regima ir galimybė vaikus vasaros stovyklų metu apgyvendinti profesinių mokyklų, kolegijų ar universitetų bendrabučiuose.
Klaipėdos savivaldybė šiemet šiam tikslui skyrė 14 481 eurą. Apie politinį sprendimą kitąmet didinti tokias išlaidas kol kas nebuvo pranešta, tad viskas, ko gero, spręsis tvirtinant būsimą biudžetą.
Nežino, kiek veikia stovyklų
„Vasaros užimtumas yra viena iš dedamųjų ugdant vaiką, formuojant jo asmenybę. Neformalusis ugdymas – tokia pat svarbi sritis, kaip ir pamoka. Kalbėdami apie visavertę asmenybę, negalime teigti, jog vaikui reikia tik matematikos, fizikos ar lietuvių kalbos. Jam reikia visko – meno, šokio, spalvų, emocijų. Tik tuomet vaikas bus visapusiškas, jausmingas, gabus, savo vertybes turintis žmogus“, – gražiai kalba švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina savo ruožtu akcentuoja, kad nors dažnai vaiko išvyka į stovyklą vadinama poilsiu, tačiau vaikas ten ir mokosi, ir bendrauja.
„Vaiko vasaros poilsio ir edukacijos svarba yra įrodyta moksliškai. Vaiko pasaulio pažinimas vyksta per žaidimą. Tam, kad jis įgytų žinių, jos turi būti ne tik teoriškos, bet ir patrauklios“, – dėsto viceministrė.
Tačiau siekti gražių tikslų trukdo nemažai įvairių problemų. Viena iš jų, pasak A. Pitrėnienės, Lietuvoje nėra visų vaikų vasaros poilsio ir ugdymo organizacijų sąrašo. Stovyklos nėra registruojamos ir šiuo metu nėra įmanoma nustatyti tikslų jų skaičių. Pasak ministrės, žinomos yra tik tos organizacijos, kurios yra ministerijos globoje, arba tos, apie kurias informaciją suteikia savivaldybės. Tai sudaro keblumų norint sužinoti, kiek vaikų Lietuvoje stovyklauja, kokia yra bendra stovyklų situacija Lietuvoje, koks jų spektras bei pasiūlos įvairovė. O nesuvokiant tikslios padėties imtis veiksmų esą sudėtinga.
Dienos stovyklos, gaunančios savivaldybių paramą, paprastai yra organizuojamos mokyklų patalpose. Anot A. Pitrėnienės, idėja – gera, tačiau ne iki galo apgalvota.
„Tokios stovyklos organizuojamos vasaros pradžioje, kol mokytojai dar nėra išėję atostogauti. Vaikai paprastai po devynių mėnesių mokslo nenori į ją grįžti taip greit. Jie nori bent keletą savaičių ramiai pabūti namie su šeima, ilgiau pamiegoti. Tai yra natūralu ir man visiškai suprantama. Žinoma, viskas atsiremia į mokytojų poilsį vasarą, tačiau tokios stovyklos nėra efektyvios – vaikų skaičius nėra toks didelis, koks galėtų būti“, – kalbėjo ministrė.
„Jeigu mokytojai galėtų išeiti atostogų mokslo metų eigoje, kai yra mokinių atostogos, tuomet būtų galima mokytojus pritraukti į dienos stovyklas vasarą“, – galimą problemos sprendimo būdą siūlė N. Istomina.
Laura BARKAUSKAITĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą