Mes dažniausiai pajėgūs suprasti, kad sergame fiziškai – pablogėja sveikata, gali pakilti temperatūra, sutrikti virškinimas ir panašiai. O štai psichologines problemas pastebi anaiptol ne visi. Kalba eina ne apie psichikos sutrikimus, o apie tuos atvejus, kai širdyje draskosi katės ir atsiduriame ant depresijos ribos.
Manau, nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad gyvenimo pokyčiams reikalingas vidinis pasiruošimas. Vidinis pasirengimas užmegzti santykius, nustoti kentėti, kibti į reikalus. Iš šalies šis nepasirengimas matomas labai aiškiai. Žmogus gali kalbėti, ką nori, bet nieko nedaryti, kad situacija pasikeistų. Arba daryti, tačiau tokius keistus dalykus, kurie akivaizdžiai niekur nenuves. Bet tai akivaizdu stebėtojui iš šalies, o […]
Galite verkti, grasinti arba atvirkščiai – įsiteikinėti, pataikauti. Galbūt tai išlaikys žmogų šalia jūsų, bet neprivers jo pamilti. Kaip priversti žmogų jus įsimylėti?
Tapti sąmoningu ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą – daugybei žmonių tai tampa prioritetine misija. Tačiau tai padaryti dvigubai sudėtingiau, jeigu kalba eina apie mylimą žmogų. Kaip padėti jam tapti sąmoningesniu?
Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui Nr. XIVP-1056(3). Nauja įstatymo redakcija siekiama valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Konfliktai su paaugliais – varginantis, daug kantrybės ir net žinių reikalaujantis „darbas“. Psichikos sveikatos specialistų užimtumas šiuo metu rodo, kad tokio „darbo“ šeimose per pastaruosius porą metų stipriai padaugėjo – nuo jo kenčia tiek paaugliai, tiek jų tėvai. Galiausiai ne visada jis atneša pozityvių vaisių. „Asmens sveikatos klinikos“ socialinės darbuotojos Renatos Kurlytės teigimu, daugybės konfliktų […]
Pasitikrinkite, kiek Aukos mąstymo yra jūsų kasdieniniame gyvenime. Mūsų mintys lemia, tai kaip mes jaučiamės. O galvodami kaip auka, mes imame jaustis ir elgtis kaip auka. Ir iš tikrųjų ne aplinkiniai kalti, kad mes esame auka, o patys. Tad pradėkime nuo minčių atpažinimo.
Prisimenu, kaip vaikystėje teko skaityti įvairias istorijas apie motinos maldos galią. Tai buvo labai šiltos, stiprios istorijos. Nežinau, kiek jos tikroviškos, bet žinau, kaip tai veikia.
Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais.
– kai namuose bendraujame pakeltu tonu su vaikais,
Kiekvienam iš mūsų yra tekę nusivilti žmonėmis…
Kaip Jums atrodo ar šis teiginys reiškia meilę sau ar egoizmą?
Visi norime jaustis laimingi ir dažniausiai pamirštame, kad laimė priklauso nuo mūsų pačių.
Mylėti žmogų, kuris vaikystėje išgyveno tėvų skyrybas, vadinasi, susidurti su papildomais sunkumais, bet juos įveikti verta. Kuo išsiskyrusių tėvų atžalos suaugusiųjų gyvenime skiriasi nuo kitų? Ką reikėtų apie juos žinoti jų partneriams?
Kai mums kyla grėsmė, išsigąstame. Nerimas dažniausiai nesusijęs su realiu pavojumi, bet gali smarkiai sugadinti mūsų kasdienybę. Drebančios rankos, pagreitėjęs širdies ritmas, galvos svaigimas, negalėjimas susikoncentruoti – visa tai yra nerimo požymiai. Psichoterapeutė Lexi Schmidt pataria naudotis nesudėtingomis „įžeminimo“ technikomis, kurios padės suvaldyti emocijas ir grįžti į realybę.
