Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalis. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams – įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui.

Beveik kiekvieną naktį miegate po septynias-aštuonias valandas, o ryte ar net didžiąją dienos dalį jaučiatės nepailsėję. Kaip galite taip teisingai laikytis auksinės miego taisyklės, bet jaustis taip blogai?

Įsivaizduokite situaciją. Jūsų vienuolikos metų dukra grįžta iš mokyklos ir pradeda skųstis. Ją kvietė atsakinėti, tačiau balo neparašė. Suolo draugė persėdo pas kitą mergaitę, abi visą dieną šnabždėjosi ir keistai žiūrėjo į ją. „Jos iš manęs juokėsi, mama!“, – beviltiškai suaimanuoja dukra. Kokia jūsų reakcija?

Šiuo metu pediatrų bendruomenėje susirūpinimą kelia tėvų favoritizmas. Pastaruoju metu jam buvo skirta daug mokslinių straipsnių. Specialistai mano, kad vaikų skirstymas į „mėgstamiausius“ ir „visus kitus“ – tai kelias, vedantis į paauglystės problemas tiems vaikams, kurie jautė mažiau meilės.

Kam mergaitei reikalingas tėtis? Pirmiausia todėl, kad su jomis jie gali sukurti idealų santykių modelį. Iš pradžių tėtis „vienpusiškai“ rūpinasi, globoja, gina dukrą, nes yra pats stipriausias, protingiausias ir autoritetingiausias žmogus iš suaugusiųjų pasaulio.

Tikriausiai visi norime, kad namai būtų jaukūs ir brangūs širdžiai. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tokius namus dauguma tapatina su saugumu – tiek fiziniu, tiek emociniu. Kas yra psichologinis saugumas ir kas šį jausmą sukelia namų aplinkoje, pasakoja NT ir psichologijos ekspertės.

Tėvystė – vienas reikšmingiausių, gražiausių ir sykiu sunkiausių darbų pasaulyje. Tai ypač pajaučia itin jautrūs asmenys. Tokie tėvai neįtikėtinai linkę prisitaikyti prie savo vaikų. Jie nuodugniai apmąsto kiekvieną problemą, susijusią su atžalomis, o į situaciją dažnai reaguoja išgyvendami stiprias emocijas – tiek pozityvias, tiek negatyvias. Vaikų auklėjimas itin jautriems asmenims kelia daug streso. Gera žinia […]

Kiekvieną rytą, kai matau šimtus apsnūdusių jaunų žmonių, vykstančių į darbus korporatyvinėse „zombilanduose“, galvoju apie laimę. Tiksliau apie didįjį melą apie laimę, kuriuo mūsų karta privertė patikėti savo vaikus. Didžiausia meškos paslauga, kurią jiems padarėme – tai ne išpūstos būsto kainos, dėl kurių jis tapo nebeįperkamas ir ne krūvos pavojingų atliekų visoje planetoje, kurias jie […]

Stresą ir pokyčius vaikai išgyvena sunkiau nei suaugusieji, o tai gali turėti įtakos ne tik slogioms mintims, bet ir polinkiui į suicidinį elgesį, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Martišienė.

Tam tikra prasme kiekviena šeima yra skrupulinga mažytė Anglija su savomis tradicijomis. Jos gali būti susijusios su santykiais, laisvalaikiu, buitimi… Kartų išbandytos, tokios taisyklės palengvina gyvenimą. Jeigu tik nepamirštame jų pritaikyti prie mūsų laikų.

Dažnai tėvai, siekdami, kad vaikas elgtųsi pavyzdingai, besąlygiškai draudžia netinkamą elgesį ir net mintis. Tuo tarpu psichologai pataria reguliuoti elgesį, tačiau nevaržyti norų.

Reikalas tas, kad visi mes daugiau ar mažiau mėgstame suversti atsakomybę artimiesiems arba tiems, kurie arčiausiai mūsų. Skirtumas tik toks – jie neturi ko prarasti, jiems iš mūsų gyvenimo nėra jokios naudos, o kartais ir džiaugsmo.