Pavasaris ir vasara ne visiems žmonėms atneša tik gerų emocijų. Šienlige sergantys su čiauduliu ir užgulusia nosimi kovoja keletą mėnesių, o paskutiniais metais gydytojai pastebi ir naują tendenciją – itin sudirgusias akis.
Kartais vaiką apšaukusi mama ar tėtis jaučia, kad iš tikrųjų nenorėjo taip elgtis. Jie jaučia kaltę ir gėdą, nusivylimą savimi, nes vis nepavyksta būti pakankamai gerais tėvais ir kurti gražius santykius su savo mažaisiais. Kodėl taip vyksta? Kodėl kartais, atrodo, nepavyksta susilaikyti ir elgiamasi taip, kaip iš tikrųjų nenorima?
Vienas „Reddit“ naudotojas sukūrė įrašą, kuriame atskleidė, kad prieš metus po ketverių santuokos metų išsiskyrė su žmona. Deja, laikas nesugebėjo visko išlyginti – jis vis dar galvoja apie savo buvusiąją.
Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešoje erdvėje.
Konfliktas – tai ne tik pasiginčyti ir apsidrabstyti negatyvu, kaip dauguma tai tikriausiai supranta. Priešingai, konstruktyvus konfliktas – tai galimybė išsiaiškinti pašnekovų poreikius, nukreipti santykius progreso keliu.
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkst. pedagogų, pradeda bendradarbiavimo projektą su Valstybine darbo inspekcija (VDI). Bendradarbiavimu bus siekiama išsiaiškinti psichologinio smurto mastą Lietuvos mokyklose.
Klusnus vaikas nesukelia problemų tėvams. Jiems nereikia eikvoti savo nervų ir laiko įkalbinėjimams. O ką daryti tiems, kurių vaikas neklauso?
Kišdamiesi į jaunos šeimos gyvenimą ir bandydami tvarkyti jos reikalus pagal savas taisykles, tėvai dangstosi nesavanaudišku rūpesčiu. Anyta, besisukiojanti marčios virtuvėje, tikisi dėkingumo už pagalbą, nors toji pagalba iš esmės yra neįsisąmonintas noras dominuoti, arba kova dėl įtakos sferų.
Kalbėtis apie savo problemas, specialistų teigimu, yra psichikos higienos pagrindas, o mokytis tai daryti reikia pradėti dar vaikystėje.
Kiekvienas žmogus nuo kažko pavargsta: darbo, mokslų, rutinos, net sėdėjimo tarp keturių sienų. Kaip padėti sau? Kaip pailsėti ir bent trumpam paleisti mintis apie nesibaigiančius darbus, rūpesčius? Štai keletas praktinių patarimų.
Tėvai tai daro ne iš piktumo, jie tiesiog nori, kad vaikas elgtųsi ramiai, nesukeldamas jiems, tėvams, nepatogumų. Būtent iš čia kyla visi tie nuolatiniai ir nesibaigiantys: netriukšmauk, nebėgiok, neskubėk, neverk, nesijuok pernelyg garsiai. Trumpiau tariant, kur bepažvelgsi – nieko negalima, absoliučiai nieko, kas taip būdinga vaikui! Argi tai sąžininga?
1. Sumažės jūsų draugų ratas. Pradėsite pastebėti, kad įprasti pokalbiai su draugais ir pažįstamais nebeveikia. Lyg ir niekas nepasikeitė, bet kažkur dingo įdomumas. Nes daugiau nebegalite pritarti, kad viskas ir visi aplink yra blogi, darbas neįkvepia, verslas nesiklosto, vyras kelia pasibjaurėjimą ir žmona dėl visko kalta. Nustosite žaisti žaidimus, nes norint žaisti pagal taisykles, reikia bent […]
Klaipėdos valdžia sumojo, kad miesto biudžetui per daug kainuoja uostamiesčio darželius bei mokyklas lankančių Klaipėdos rajono ir Neringos vaikų išlaikymas. Siekiant šias išlaidas sumažinti, norima padidinti vieno vaiko „kainą“ ir paprašyti kaimynus už saviškius mokėti daugiau.
Tiesiogine prasme: kai vaikas gimsta, jis, iš visko sprendžiant, nesupranta, kas jis yra, koks jis yra, nesuvokia savo egzistavimo ir atskirų nuo savęs dalykų bei žmonių. Atsiskyrimas vyks palaipsniui.
Daugybė nuostabių knygų pasakoja mums, kaip rasti bendrą kalbą su vaikais visais jų vystymosi etapais. Viešoje erdvėje yra daug informacijos ir ji išties kokybiška ir veikianti. Tai kodėl gi, nepaisant viso to, kartais taip sunku užmegzti ryšį su savo vaikais, būti ir tėvais, ir gerais draugais?
