Prokrastinacija arba kitaip darbų atidėliojimas – problema, su kuria susiduria vos ne kiekvienas. Atrodo, jei tik galėtume suprasti iš kur jis kyla, teoriškai galėtume išspręsti šią problemą. Tad šiandien pamėginkime išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas.
Nuo seno Lietuvoje kūdikio lankynos laikomos ypatinga proga. Pagal senuosius papročius pas gimdyvę su kūdikiu dažniausiai sekmadienio rytą eidavo ištekėjusios moterys, kurios ne tik atnešdavo dovanų ir palinkėjimų, bet ir pačios būdavo dosniai vaišinamos.
Pirmūno sindromas, kai vaikas nori ir siekia labai gerai mokytis, nepaisydamas savęs. Vaikas nori tik dešimtukų, nedaryti klaidų, visada žinoti atsakymus į mokytojo klausimus, net iš naujos temos. Reikalavimai sau yra neadekvatūs realybei.
Jūsų vaikui sunku užsisegti sagas, užsirišti batus ar naudotis stalo įrankiais? Gali būti, kad šiems veiksmams jam dar per anksti, bet jei juos jau seniai savarankiškai atlieka bendraamžiai, reikėtų sunerimti ir pradėti aktyviau ugdyti šiuos gebėjimus. Apie šį iššūkį byloja ir vėluojanti kalbos raida. Tiesa, dažnai tėvai nerimauti pradeda be pagrindo, vaikams tiesiog reikia daugiau […]
Jūsų mėgstami batai gali sušlapti dėl dviejų priežasčių – po skalbimo arba vaikščiojimo per lietų. Ją išdžiovinti nėra problema, svarbiausia tai padaryti teisingai, kad nesugadintumėte savo mėgstamos poros.
Kalbant su vaikais, kurių mokymosi standartai yra per aukšti, labai svarbu suteikti jiems padrąsinimą, paramą ir patarimus, kurie padėtų jiems pasiekti savo tikslus išlaikant sveiką ir subalansuotą požiūrį į mokymąsi.
Šiandienė visuomenė daro didelį spaudimą sėkmei – visi nori ir siekia būti sėkmingais, o savo sėkmės istoriją pradeda kurti jau mokykloje. Mokiniai nuolat konkuruoja dėl gerų pažymių, sporto pasiekimų, stojimo į gimnaziją ar universitetą. „Didėjant spaudimui siekti aukštų akademinių rezultatų, deja, blogėja psichinė moksleivių sveikata“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologas ir programos „Solve for […]
O man labai gaila jų vaikų.
Neseniai išplito grasinantys pranešimai apie ugdymo įstaigose neva padėtus sprogmenis, kilo panika. Panašiose menamose ar tikrose krizinėse situacijose yra svarbu, pirmiausia, nusiraminti patiems suaugusiems bei vengti užkrėsti savo nerimu vaikus. Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip reikėtų elgtis suaugusiems.
Stresas, dažnai laikomas neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, gali įvairiai paveikti ne tik mūsų fizinę savijautą, emocinę būklę, bet ir mūsų santykius su kitais žmonėmis. Streso poveikis santykiams yra sudėtingas ir gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau yra bendrų dėsningumų, kurie išryškina jo keliamus iššūkius mūsų bendravimui ir ryšiams su kitais žmonėmis.
Labai dažnai tėvai skundžiasi dėl to, kad vaikai jų negirdi iš pirmo karto: „Kiek galima kartoti ir kartoti, kad grįžus persirengtum“; „jau tris kartus sakiau, kad eitum valgyti“…
Neįmanoma būti visiškai racionaliems, kai kalba pasisuka apie asmeninius finansus. Ir nors teoriškai dauguma žinome, kaip svarbu turėti finansinę pagalvę, ar, kaip pataria ekspertai, bent šešių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas, atrandame daugybę priežasčių, kodėl taupyti pradėsime ne šiandien, o „rytoj“.
Kaip dažnai verkiančiam ir liūdinčiam vaikui sakome: „Neliūdėk. Juk viskas gerai“? Pasak psichologės, „Tėvų linijos“ vadovės Jūratės Baltuškienės, norėdami tokiais žodžiai paguosti vaiką, tarsi sakome jam: „Nejausk“.
Dirba „prie kompiuterio“, „vadybininke“, „bendrauja su klientais“ – tokius atsakymus pateikia daugelis tėvų, paklausti, kur dirba jų suaugęs vaikas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad psichologinė stiprybė, ypač optimizmas, gali ženkliai pagerinti fizinę sveikatą. Laboratoriniuose tyrimuose su žiurkėmis buvo pastebėta, kad elektros šoku kankinami gyvūnai, kurie negalėjo išsisukti iš situacijos ir įgijo išmoktą bejėgiškumą, vėliau sirgdavo 73 proc. iš 100. Tie gyvūnai, kurie galėjo išsisukti nuo bausmės ir įgijo jausmą, kad gali pasipriešinti, kontroliuoti aplinkybes – […]
