Mums atrodo, kad mūsų vaikai nieko nesupranta, ir todėl mes juos mokome, samdome jiems mokytojus. Už tai tenka mokėti pinigus. Tik labai gaila, kad ne visada gauname laukiamo rezultato. Ir taip yra, kad veltui mokame pinigus logopedams, defektologams ir psichologams.
Ir jeigu nors vieną kartą dalyvauti pamokoje, tai galima pagalvoti, kad smegenis reikia atitaisyti mums suaugusiems, o vaikams yra viskas gerai, ir jokių psichologų jiems nereikia. Vaikai tikrai galvoja teisingai, ko negalima pasakyti apie mus, suaugusius. Paprasčiausiai mes vaikus neteisingai suprantame ir todėl darome neteisingas išvadas.
Mano mažajai sesutei penkeri metukai. Vakar vaikų darželyje ji sugebėjo „nutrinti nosį“ vaikų psichologui. Psichologė ją paklausė:
– Katenka, atidžiai paklausyk manęs. Bitė įkando šuniukui į nosį. Kas kam įkando?
– Šuo!
Psichologas lėtai ir aiškiai pakartojo klausimą, tačiau sesers atsakymas nepasikeitė.
– Taip, dar kartelį! Bitė įkando šuniukui! Kas kam įkando?
– Šuniukas!
– Kodėl šuniukas?!
– Todėl, kad šuo kanda, o bitė turi geluonį! Ji gelia!
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą