Turintys paauglystės sulaukusių vaikų turbūt sutiks, kad konfliktai su jais – beveik neišvengiami. Vis tik labai svarbu, kaip gimdytojai juos valdo, nes nuo to priklauso vaiko psichinė sveikata ir santykiai su tėvais. Be to, tai turi įtakos ir vaiko santykiams su bendraamžiais, rašo Nytimes.com.
Paaugliai konfliktinėse situacijose elgiasi skirtingai. Jie gali pulti, atsitraukti, nusileisti arba mėginti spręsti problemą.
Ekspertai pastebi, kad paaugliai, kurie renkasi puolimą arba atsitraukimą, dažniau nei kiti serga depresija, kenčia nerimą ir yra labiau linkę nusikalsti. Ne ką geresnis būdas yra ir nusileisti bei visada pritarti tėvų nuomonei. Tyrimai rodo, kad tokiems paaugliams taip pat dažniau būdingi nuotaikų sutrikimai.
Be to, jei vaikams nesiseka spręsti konfliktų namuose, toks pat scenarijus kartojasi ir jiems bendraujant su bendraamžiais bei vėliau – sukūrus savo pačių šeimas.
Paaugliai turėtų išmokti spręsti problemas, susipykę su tėvais, kadangi tai užtikrina puikią psichikos sveikatą bei sėkmingus santykius su kitais žmonėmis.
Tyrimai rodo, kad vaiko gebėjimas spręsti konfliktus konstruktyviai priklauso nuo jo gebėjimo pamatyti situaciją iš kito žmogaus perspektyvos. Ši savybė kaip tik ir atsiranda paauglystės laikotarpiu, tačiau priklauso ne tik nuo vaiko neurologinės raidos, bet ir nuo tėvų elgesio.
Jei tėvai sugeba įsijausti ir suprasti savo vaiką, o pykdamiesi tarpusavyje geba suprasti kitą žmogų, tai paskatina ir paauglį elgtis taip pat.
Deja, kartais konfliktinės situacijos su vaikais nėra tokios paprastos ir konstruktyvios. Išgirdę, kad vaikas nori praleisti savaitgalį su draugu, kuris nepasižymi geru elgesiu, daugelis tėvų nė negalvodami norėtų tai uždrausti. Tada kyla pasipiktinimas, vaiko maištas ir konstruktyviam pokalbiui šansų lieka nedaug.
Laimei, ne visi konfliktai privalo būti absoliučiai tobuli. Svarbiausia, kad tėvai į tai žvelgtų ne kaip į kliūtį, o kaip į galimybę stiprinti ryšį su vaiku ir mokyti jį tinkamų bendravimo įgūdžių
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą