Vos vaikai pradeda kalbėti, pasipila klausimai. Nuo paprasčiausiųjų „Kas čia?“ ir „Kodėl?“ padedame vaikui kantriai pildyti savo pasaulio pažinimo knygą. Ir vieną dieną neišvengiamai prieiname skyrių „Iš kur aš atsiradau?“ Neretai tėvus šis klausimas išmuša iš vėžių. Kad netektų droviai nurausti, reikia ruoštis!
IR KURGI TA PRADŽIA?
Paprasčiausia mažylį su gimimo stebuklu supažindinti, kai mama ar kas iš giminių, draugų laukiasi kūdikio. Tuomet viskas akivaizdu ir natūralu: augantis mamos pilvelis, jaudinantis laukimas ir tikras naujagimis! Kas kita, kai pirmagimis savo atsiradimu susidomi netikėtai. Prisipažinkime, ne vienam norėtųsi griebtis mitų apie gandrus, kopūstus ir vaikų parduotuves. Juk tai tarsi mūsų tautosaka, greitas atsakymas ir ramybė… Deja, psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė tik nusišypso ir taria griežtą „ne“ – jau nuo mažens su vaikais reikia kalbėtis nuoširdžiai, atvirai.
„Juk vėliau vaikas vis tiek sužinos tiesą, galbūt iš kitų, galbūt netikslią, – paaiškina psichologė Giedrė. – Būtina išgirsti vaiką, rimtai vertinti jo klausimus. Jei užklupo netikėtai, galite tiesiog pasakyti: „Tavo tikrai geras klausimas, aš pagalvosiu ir kai tik galėsiu, atsakysiu.“ Duotą pažadą būtinai ištesėkite, tik įsiklausykite, ko konkrečiai vaikas klausia, dažnai jo smalsumas paviršutinis, atsakymų reikia visai paprastų.“
Štai trejų metų vaikui pakanka pasakyti, kad jis buvo maža mamos ir tėčio dalelytė, kuri augo pilvelyje, paskui gimė. Trimečiams dar nekyla klausimų, kaip atsidūrė tame pilvelyje. To smalsauja penkiamečiai šešiamečiai. Jiems galima paaiškinti, kad tėveliai susiglaudė, tėtis mamai perdavė savo sėklytę, spermatozoidą, kuris mamos gimdoje susijungė su kiaušinėliu, taip pradėjo augti vaikutis.
Pasak G. Gutautės-Klimienės, natūralu, kad neretai tėvams nelengva kalbėtis su vaikais apie lytiškumą, nes jų paauglystėje tai buvo neliečiamos temos. Taigi patys turėtume nesidrovėti, išlaikyti vidinę ramybę, kitaip vaikas nustos klausti, gali susidaryti nuomonę, kad tai gėdinga. Jei vis dėlto nepasitikite savimi, yra išleista knygelių, filmukų, padedančių paaiškinti šiuos klausimus. Tik derėtų skaityti kartu su vaiku, nepalikti knygelės studijuoti pačiam. Viena tokių knygelių, suteikiančių nemažai aiškinimo laisvės tėvams, – Cory Silverbergo „Kaip atsiranda vaikai“.
O KUO SKIRIAMĖS?
Darželinukų klausimus apie gimimą beveik visi priimame kaip natūralų smalsumą. Kas kita tam tikros vaikų seksualumo išraiškos, savęs tyrinėjimas, domėjimasis kita lytimi – neretai tai priverčia tėvus nerimauti, ieškoti informacijos, kaip reaguoti.
„Iki dvejų metų mažyliai liesdami tyrinėja savo kūną, taip pat ir intymias vietas, tai normalu, – patikina G. Gutautė-Klimienė. – Vėliau kai kurie pajunta, kad lytinių organų lietimasis padeda nusiraminti ir gan daug vaikų taip raminasi. Jokiu būdu negalima gėdinti, drausti. Verčiau pasidomėkite, kas kelia vaikui nerimą, paieškokite kitų nusiraminimo būdų.“
Iki lytinio brendimo savęs lietimas nelaikomas seksualiu veiksmu, tai toks pat raminimasis kaip ir plaukų sruogos sukimas, nagų kramtymas ar panašiai. Svarbu pakalbėti su vaiku, kad tai nedaroma viešai.
Nuo trejų metų vaikai pradeda domėtis, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai. Pasak psichologės, šie klausimai ypač parūpsta apie penktus šeštus metus. Paaiškinkite, kad berniukai turi varpą, o mergaitės ne, galite kartu pavartyti knygutę.
Jei šeimoje auga panašaus amžiaus skirtingų lyčių vaikai, jie natūraliau patiria, kuo skiriasi. Kiti vaikai labiau tyrinėja aplinką, tad darželyje tikrai neretai pasitaiko žaidimukų „tu man parodyk, aš tau parodysiu“. Psichologė Giedrė pataria suprasti vaikų smalsumą, nekelti skandalų, jokiu būdu negėdinti. Tik labai svarbu pakalbėti su vaiku apie intymumą, paaiškinti, kad jo kūnas yra tik jo, niekam neprivalo nieko rodyti, net jei prašytų, niekas neturi teisės nei žiūrėti, nei liesti intymių kūno vietų. Ir kito vaiko jokiu būdu negalima versti jų parodyti.
KAI ANT NOSIES PAAUGLYSTĖ
Kompiuterių, planšečių ir išmaniųjų telefonų laikais smalsiems mokinukams nesunku rasti informacijos bet kokiomis temomis,
taip pat ir lytiškumo. Tai priežastis, dėl kurios pokalbius apie brendimą, lytinius santykius turime pradėti kiek anksčiau nei mūsų tėvai.
„Jau pirmoje antroje klasėje vaikai pradeda domėtis tuo, kas susiję su seksualiniu gyvenimu. Ir tai visai ne paauglystės ženklas, o smalsumas, – pasakoja G. Gutautė-Klimienė. – Vaikus pasiekia tam tikra informacija, jie kuriasi tam tikrą sampratą, pasitaiko, kad antrokėlis jau ir pornografijos žiūrėjęs. Labai svarbu padėti vaikams atsirinkti, paaiškinti, kad pornografija yra netinkamas būdas sužinoti, nes iškreipia esmę.“
Mokykloje lytinio švietimo pamoką vaikai turi ketvirtoje klasėje, tad iki to laiko derėtų pakalbėti ir namuose. Jei visada šnekėjotės atvirai ir nuoširdžiai, sunkumų neturėtų kilti.
„Kartais bręstančiam paaugliui tokie pokalbiai sukelia sunkiai suprantamus stiprius jausmus, nes jau bunda jo seksualumas, tad gali gėdytis kalbėti, – atkreipia dėmesį psichologė. – Tuomet tėvai turėtų nuraminti, kad supranta jo drovumą, kad patys panašiai jautėsi ir gali apie tai kalbėti.“
SVARBU DISKUTUOTI
Įprasta, kad mamos kalbasi su dukromis, tėčiai – su sūnumis. G. Gutautė-Klimienė padrąsina, kad ir mamos, ypač jei vienos augina sūnus, nesidrovėtų su jais kalbėti apie brendimą. Pavyzdžiui, pasakyti: „Nors ir kitaip, bet paauglystę išgyvenau ir aš…“, pasidalyti patirtimi, pasiteirauti, gal norėtų pasišnekėti su giminaičiu ar artimu vyru. Su paaugliais verta aptarti ir priešingos lyties brendimo ypatumus. Tai padėtų užkirsti kelią pašaipoms, juokeliams.
„Su jaunuoliais tėvai turėtų diskutuoti, – pataria psichologė Giedrė. – Taip išsiaiškinsite, kokios jų žinios, supratimas, kartu galėsite perduoti savo nuostatas, išvengsite nesusipratimų, neišsakytų baimių.“
Liaudies išmintis sako, kad uždraustas vaisius saldesnis. Jei, užuot baiminęsi ir draudę, su jaunuoliais kalbėsitės apie jausmus, lytinį gyvenimą, apsisaugojimo būdus, tai tikriausiai ir nesinorės tokio vaisiaus taip greit paragauti.
Mergaitės atviresnės su mamomis nei berniukai su tėčiais, lengviau išsipasakoja draugėms, mokytojoms. Vaikinai paprastai mažiau linkę atvirauti, bet ir jiems reikia padėti susidaryti teisingą brendimo sampratą.
VIENAS POKALBIS NEPADĖS
„Žinios apie kūno pokyčius, brendimą paaugliams būtinos, – patvirtina psichoterapeutas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. – Tik akivaizdu, kad daug tėvų nemoka suteikti kokybiškos informacijos: nežino, kaip keičiasi kūnas bręstant, negirdėjo tinkamų terminų arba apskritai mažai kalbasi su vaikais. Tokiais atvejais tėvams reikėtų parinkti berniuko amžių, jo brandą atitinkančios literatūros. Tai turėtų būti ne atsitiktinė knyga, o būtent parinkta. Dėl jos praverstų pasitarti su mokytojais, gydytojais.“
Berniukų fiziologinis lytinis brendimas prasideda vidutiniškai 9–14 metais. Žinoma, tai labai individualu. Paaugliai staigiau ūgteli, padidėja lytiniai organai, atsiranda plaukuotumas, vėliau mutuoja balsas, prasideda poliucijos.
Profesorius Gediminas Navaitis pabrėžia, kad tiktų skirti lytinį ugdymą ir informaciją apie lytiškumą. Suaugusieji turėtų ne tik suteikti žinių apie fiziologinius pokyčius, lytinį gyvenimą, bet ir ugdyti paauglio savęs bei kitos lyties supratimą, vertybes, dorovinius, estetinius jausmus. Pavyzdžiui, gana daug problemų kyla dėl ankstyvų lytinių santykių. Tačiau jei paaugliams įdiegsime, kad santykiai turi būti pagarbūs, estetiški, jie vargu ar norės mylėtis su bet kuo kur nors tarpuvartėje. Tai tikrai padėtų išvengti sunkumų ateityje.
Labai svarbu paauglį įpratinti rūpintis savo kintančiu kūnu. G. Navaitis išskiria tris pagrindines tokio rūpinimosi kryptis: sportą, sveiką gyvenimo būdą ir higienos įgūdžius. Pasak profesoriaus, turime paaiškinti vaikams: jei nesirūpins sveikata, vargu ar ką gero gyvenime nuveiks. Taip pat svarbu, kad besirūpindamas savo išvaizda paauglys sportuotų protingai, kontroliuojamas trenerių ir nepakenktų sau.
Patarimas tėvams labai paprastas, bet drauge sudėtingas: su paaugliu reikia bendrauti, jam tapti pavyzdžiu ir nesitikėti, kad vienas, net ir labai protingas, pokalbis visa tai atstos.
INGA MOTUZIENĖ, „ŠEIMININKĖS“ KORESPONDENTĖ
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą