Ne vienas iš tėvų yra susidūręs su vaikų nagučių kramtymo problema. Daugelis tėvų ieško įvairių sprendimo būdų, kaip tai sustabdyti. Mediciniškai nagų kramtymas vadinamas – onikofagija. Nustatyta, jog 30 proc. vaikų, 45 proc. paauglių, 25 proc. jaunų žmonių, 5 proc. pagyvenusių žmonių kramto nagus. Šis įprotis yra atsinešamas iš vaikystės.
Statistika rodo, kad maždaug apie 50% 10-18 metų vaikų turi šį įprotį, kuris yra žalingas. Įvairiausios bakterijos, infekcijų platinimas, karpų atsiradimo galimybė, dantukų problemos – tokios šio proceso pasekmės. Psichologai nagų kramtymą sieja su vaiko emocine būsena, saugumu, jo vidine ramybe.
Tėvams svarbiausia suprasti savo vaiką bei išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip daro ir rasti pradinį tašką, momentą, nuo kada tai prasidėjo.
Taigi, kokie veiksniai paskatina pradėti kramtyti nagučius?
Yra daugybė priežasčių, pavyzdžiui stresas, nerimas, diskomfortas ar netgi nuobodulys. Pateikiame pagrindinius, šį erzinantį įprotį sukeliančius veiksnius.
Paguodos ieškojimas
Jau nuo kūdikystės mažieji, vos susipažinę ir atradę pirštukus, kiša juos į burnytę, mėgsta tyrinėti ir ilgainiui vos susinervinę ar pajutę nerimą, taip save ramina ieškodami paguodos. Šis įprotis gali tęstis ir kai vaikas jau paauga, gali taip save raminti darželyje ar net mokykloje, kai jis lieka vienas be tėvų ar patiria jam nepatogią situaciją.
Nuobodulys
Pastebėkite, kokiu dienos metu ar kokį veiksmą atliekant pradedama kramtyti nagus. Dažnai vaikai prisimena šį, juos raminantį užsiėmimą, kai nuobodžiauja ar veikla neteikia malonumo. Paliktas vaikas prie TV ar esantis nuobodžioje aplinkoje, kuri jo visai nedomina ir nesuteikia pramogų ar tėvų dėmesio, pats sugalvoja, kaip jam pažaisti ar pasilinksminti. Jei aplinkui nėra žaislų, pritraukiančių jo dėmesį, jis mielai prisimena savo rankytes, su kuriomis žaisdavo kūdikystėje.
Stresas ir nerimas
Tikriausiai tai viena iš pagrindinių psichologinių priežasčių. Tai taipogi susiję su kūdikystės etapu, kada ieškodamas nusiraminimo, kišdavo pirštukus į burnytę. Jau paaugęs vaikas, atsiradęs stresinėje situacijoje ar tiesiog jaučiantis dėmesio trūkumą, tėvų meilės bei globos stoką, matantis tėvų agresiją, pyktį ar tiesiog apšaukiamas, taip gelbėjasi ir save ramina.
Vaiko vidinės ramybės išbalansavimui įtakos gali turėti tėvų skyrybos, kivirčai bei nesutarimai tarp tėvų ar artimų šeimos narių, draugų ar artimųjų praradimas, netektis, persikraustymas į naujus namus, darželio ar mokyklos lankymas, patyčios, tėvų spaudimas nuolat būti geru, pavyzdingu ir panašiai.
Paveldimumas
Tėvų atsinešti įpročiai iš vaikystės taip pat gali įtakoti ir perduoti genus ir jų vaikams. Jei Jūs vaikystėje patyrėte daugiau streso ir mėgote save nuraminti nagų kramtymo ar pirštų čiulpimo būdu, tai labai didelė tikimybė, kad Jūsų vaikai darys tą patį.
Suaugusių žmonių kopijavimas
Jei jūsų šeimoje ar artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie tai daro, vaikas gali pradėti juos kopijuoti, kad pasijaustų lygiu su suaugusiuoju. Ši taisyklė galioja daugeliui veiksmų. Taigi, jeigu norite, kad jūsų vaikas kažko nedarytų, to nedarykite ir Jūs. Mažieji kopijuotojai šį įgūdį labai stipriai išlavinę ir blogus dalykus išmoksta dvigubai greičiau.
Kaip pagelbėti vaikui, kuris turi nagų kramtymo įprotį ir išmokyti to nedaryti jo netraumuojant?
Tikriausiai sunku susitvardyti neapšaukus ar neapkaltinus vaiko šiuo blogu įpročiu, tačiau svarbiausia vaiko nebausti, negąsdinti, nes taip sukeldami stresą, situaciją dar pabloginsime. Štai keletas patarimų, kurie padės nagučių kramtymui pasakyti „sudie“ visam laikui.
- Kalbėkitės su savo vaiku
Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti to priežastį ir tiesiog paklauskite paties vaiko. Galbūt jam nuobodu ar jis jaučiasi nelaimingas namuose ar mokykloje. Sužinoję priežastį ir pašalinę ją, nagučių kramtymą savaime ilgainiui užmiršite.
- Bakterijos ir ligos
Suteikite savo vaikui visą reikalingą informaciją apie higieną bei galimus susirgimus kramtant nagus. Vyresnis vaikas tikrai tai supras ir pasistengs save daugiau kontroliuoti, kad nešvarūs pirštukai nebūtų burnoje. Juk nei vienam vaikui nepatinka sirgti. Žinoma, tėvams reikėtų pasistengti vaikui tai išaiškinti kuo švelniau, jo negąsdinant.
- Atlygis ar apdovanojimas
Sutarkite su savo vaiku: jeigu jis nekramtys nagų, vakare jo lauks pramogos ar jo mylimiausio filmuko žiūrėjimas. Ledų ar pyrago valgymas taip pat turėtų motyvuoti vaiką stengtis atsisakyti įpročio. Žinoma, dauguma sakys, kad taip vaiką galima labai lengvai išlepinti ir jis vėliau kiekvienam žingsnyje prašys atlygio. Tačiau psichologai nustatė, kad metodika „JEIGU“ – „TAI“ puikiai veikia ir pasiteisina įvairaus amžiaus vaikams.
- „Neskanūs pirštukai“ gydymas
Kai išbandyti visi būdai ir niekas nepadeda, o vaikui nagų kramtymas tiesiog tapo vienu iš malonumų ir tai nėra susiję su psichologinėmis problemomis, visada galima padaryti pirštukus neskaniais. Pasiteiraukite savo gydytojo ar vaistininko, Jums jis rekomenduos įvairių skysčių, produktų, kuriais patepus pirštus ir vaikui paragavus, noras dar kartą pajausti kartumą ar rūgštumą greitai praeis.
Priežasties nustatymas bei jos pašalinimas privers šio žalingo įpročio atsisakyti. Kartais tai būna elementari dėmesio stoka, kurios mūsų mažiesiems reikia nuolat. Todėl, tiesiog įsitikinkite ar Jūsų vaikas gauna pakankamai meilės ir dėmesio, ar jis jaučiasi savo namuose saugus ir laukiamas. Domėkitės bei nuolat stebėkite vaiko psichologinę būseną, kaip jam sekasi mokykloje ar darželyje. O svarbiausia – išlikite ramūs bei laimingi Jūs patys. Vaikas, kūdikis ar paauglys puikiai jaučia tėvus, jų psichinę būseną, jų stresą ar nerimą ir viską „sugeria“ į save. Grįžtame pikti ir pavargę, stengiamės šypsotis vaikui, nors viduje verkiame. Vaikas jaus Jūsų vidinę būseną ir dirbtinė šypsena to nepaslėps. Tiesiog daugiau šypsokimės vidumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai!
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą