„Brangūs paaugliai, ar mėgstate eiti į mokyklą? Nors ne, palaukite! Greičiausiai mokykla jums tėra prievolė, su kuria tenka taikytis. Jūs mieliau rinktumėtės leisti laiką peržiūrėdami socialinius tinklus arba eilinį serialą. Žinoma, taip pat nuveiktumėte ką nors naudingo, kad tik tai nebūtų susiję su mokykla.
Greičiausiai mokytojus laikote pernelyg priekabius ir ne visada sąžiningus. Dauguma norėtumėte „parodyti jiems jų vietą“, kad įtikintumėte savo teisumu.
Išduosiu jums paslaptį: mokytojai ir taip per daug dažnai savimi abejoja. Nepatikėsite, bet jiems neduoda ramybės klausimas, kokiu pažymiu jus įvertinti, kaip objektyviai įvertinti jūsų žinių lygį, tuo pat metu motyvuojant jus siekti daugiau. Mokytojas nerimauja dėl jūsų rezultatų laikant išdėstytos medžiagos testus, jam svarbu, ar jums įdomios pamokos ir kaip klostosi jūsų santykiai su bendraamžiais.
Jeigu kreipsitės su mandagiu klausimu, kaip pasitaisyti pažymį arba parodyti, kad išmanote dalyką, mokytojas mielai jums padės ir parašys aukštesnį pažymį. Jis džiaugiasi, kai mokiniams patinka mokytis.
Be abejo, jūs čia susirinkote ne tam, kad džiugintumėte mokytojus, bet ir iš kur gali atsirasti malonumas? Juk mokymasis – mirtinai nuobodus procesas.
Tada jūs tikriausiai nustebsite, kad daugybė suaugusiųjų moka didelius pinigus už galimybę mokytis. Jie lanko seminarus ir paskaitas, moka už stažuotes ir negali pasisotinti gaunamomis žiniomis. Jie džiaugiasi galimybe iškeisti darbą į mokyklos suolą! Ir pradeda ilgėtis mokyklos metų, kai viskas, ką reikėjo daryti, – tai gerai mokytis. Jiems nereikėjo rūpintis dėl „visuomenės gerovės“ ir pasinerti į buities subtilumus. Tad mėgaukitės momentu, brangūs paaugliai, mėgaukitės momentu!
Baigę mokyklą niekada neturėsite galimybės sužinoti tiek daug naujo!
Žiūrėkite į mokyklą ne kaip į katorgą, bet kaip į vieną nuostabiausių vietų. Mokyklos laikais visokie tangentai ir integralai, rašybos taisyklės, fizikos uždaviniai ir Avogadro skaičius man atrodė tokie kasdieniai ir nuobodūs dalykai. Svajojau, kad tapdama vyresnė sužinosiu vis daugiau ir daugiau naujo. Bet viskas buvo atvirkščiai.
Viskas, ką žinote, su laiku pasimiršta ir jūsų erudicija mažėja. Tad labai dažnai protingiausias žmogus būna atestato gavimo momentu. O dabar susimąstykite. Jeigu taip ir yra, ar esate patenkinti savo „protingiausiojo statusu“?
Gera žinia: kuo protingesni esate dabar, tuo daugiau šansų turite ir toliau kaupti žinias –tiesiog todėl, kad žinote KAIP. Mūsų smegenys sukurtos naujoms žinioms įsisavinti.
Nepatikėsite, bet galimybė mokytis – vienas labiausiai pasiekiamų malonumų. Ir dalykai, kuriuos esame įpratę laikyti pramogomis, yra kur kas nuobodesni. Galbūt jūs daugiau niekada neturėsite galimybės prisiliesti prie mokslo!
Taip, mokyklos programa negali suteikti jums visų pasaulio žinių, bet ji jus padarys gerokai protingesnius, labiau išsilavinusius ir daug raštingesnius už jūsų praeito ir užpraeito amžiaus bendraamžius. Universitetas gi padės pagilinti jums iš tikrųjų įdomios srities žinias ir įgūdžius.
Jeigu pasirinksite teisininko, ekonomisto ar poligloto profesiją, mokykla liks vienintele vieta, kurioje turėsite galimybę pačiupinėti mikroskopą, atlikti cheminius bandymus arba eksperimentus renkant elektros grandines. Taip, dabar jums tai atrodo rutina, bet kai tapsite suaugusiu dėde ar teta, greičiausiai būsite be proto nutolę nuo visų šių dalykų.
O čia, mokykloje, prie to prisiliečiate ir gaunate puikią galimybę bent šiek tiek susigaudyti mokslo vingrybėse. Galbūt jums kils noras rimčiau į tai gilintis. Tada pasistenkite atkreipti daugiau dėmesio į literatūros ir istorijos pamokas. Mūsų šalyje tiek nedaug žmonių, kurie iš tikrųjų žino istorinius faktus, o tai – asmenybės katastrofa. Jeigu taip klostysis ir toliau, vieną dieną suaugusieji nustos suprasti, kokiame pasaulyje gyvena ir kodėl jis toks tapo.
Literatūra? Ak, jeigu pajusite klasikinės literatūros skonį, kartą ir visiems laikams išmoksite atskirti geras knygas nuo blogų. Tačiau gali nutikti taip, kad niekas nesidomės jūsų nuomone taip, kaip ja domimasi mokykloje.
Tai, ką skaitome, formuoja mūsų mintis. Esate laisvi rinktis, ar jums patinka mąstyti literatūrine kalba, ar jos trumpomis ištraukomis. Štai mokytojas jūsų klausia: „Ar verta įsiklausyti į jausmus ir protą? Ar charakterių skirtumas trukdo draugauti?“ Patys to net nesuvokdami mokotės atsakyti į klausimus, į kuriuos gali atsakyti ne kiekvienas suaugęs.
Trys „Ne“:
1. Nekabinkite sau „tiksliuko“ ar „humanitaro“ etiketės. Vidurinėje mokykloje jums nesuteiks siauros specialybės išsilavinimo. Čia gaunamos žinios skirtos bendram vystymuisi, kad ateityje taptumėte įvairiapusiu žmogumi.
2. Labai prašome, nenusirašinėkite. Mokytojas visada mato, ar namų darbus atlikote patys. Net jeigu apie tai jums nepasako. Kartais ir mes, mokytojai, pavargstame už jus kovoti.
3. Nebijokite blogų pažymių už klaidas. Jos yra daug geriau nei už nusirašytus darbus gauti dešimtukai.
Mes galime pykti, nuleisti rankas, jus barti, bet negalime jūsų išmokyti mokytis, jeigu nežengsite žingsnio mūsų link…“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą