Vaikas iš šeimos gali būti paimtas per valandą. Jei tik darbuotojas, gavęs pranešimą apie kilusią grėsmę, spės į ją nuvykti, prireikus iškviesti į pagalbą policininkus, medikus ir surasti vietą, kur nepilnametį laikinai priglausti. Savivaldybės taiko panašią vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos tvarką: darbo dienomis tai gali atlikti Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, vakarais ir savaitgaliais – policininkai, dažnai – su medikais.
Atvykti – per valandą
Į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti ne vėliau kaip per vieną dieną – tokias pataisas Seimui teikia prezidentė Dalia Grybauskaitė, norinti įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą budėti savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Šiuo metu savivaldybės yra patvirtinusios vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašus, kurie numato įvairias situacijas, bet įtraukia kur kas mažiau institucijų, visuomenės dalyvavimo.
Paimti vaiko iš šeimos negali bet kas, remdamasis vien savo nuomone, aiškiai apibrėžti ir kriterijai, kurių vienas svarbiausių – grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Tai nesusiję nei su šeimos skurdu, nei su pasirinkta gyvenimo filosofija, religija, auklėjimo būdais, mitybos ypatumais ar panašiai – iki tol, kol už vaiką atsakingų suaugusiųjų veiksmai ima jam daryti rimtą žalą.
Savivaldybės turi savo tvarkas, kaip gelbėti į grėsmingas situacijas patekusius vaikus. Žvilgtelėjus į Vilniaus miesto savivaldybės vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašą, nustatytą dar 2012 metais, matyti, kad, esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, jį paimti gali Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, jo nedarbo metu – policijos pareigūnas. Prireikus iškviečiami ir greitosios pagalbos medikai.
Kitose savivaldybėse viskas vyksta panašiai. Apie vaiką, kurį reikia skubiai gelbėti, Vaiko teisių apsaugos skyriui gali pranešti šeimas lankantis socialinis darbuotojas, mokykla, ligoninė ar policininkai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas taip pat turi teisę pasikviesti į pagalbą policiją, medikus, ypač jei įtariama, kad vaiko sveikata sutrikdyta, su juo esantys suaugę asmenys grasina, atsisako įsileisti į namus, neleidžia apžiūrėti vaiko.
Smurtas – mėlynės, emocinis atstūmimas, išvijimas iš namų
Su vaikais dirbantys specialistai žino, kad reaguoti reikia, kai nepilnamečiai patiria fizinę, emocinę, seksualinę prievartą ir nepriežiūrą. Šios sąvokos įvardytos Vilniaus savivaldybės vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos apraše.
Fizinė prievarta – smurtiniai arba kiti neatsitiktiniai veiksmai, sukeliantys skausmą, galintys sukelti sveikatos, vystymosi sutrikimų, pasireiškiantys mušimu ranka ar įvairiais daiktais, spardymu, smogimu, stumdymu. Dėl ausies sukimo niekas nesismulkina, specialistams pateiktas sąrašas kur kas rimtesnių požymių, rodančių, kad vaikas patyrė fizinę prievartą: įtartina mėlynių vieta, jų skaičius – daugybė skirtingų spalvų mėlynių gali rodyti, kad mušama kurį laiką, nudegimo žymės, patinimai, gumbai, žaizdos, lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos.
Riktelėjai kartą netekęs kantrybės, kad vaikas ruoštų pamokas, ir vaiką jau atims? Emocinė prievarta – kur kas sudėtingesnis reiškinys. Tai vaiko žeminimas, niekinimas, gąsdinimas, žodinė agresija, vertimas nuolatos jaustis kaltu, emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas, pasityčiojimas, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas yra nemylimas ir nepageidaujamas. Patyręs emocinę prievartą vaikas gali mikčioti, turėti psichosomatinių galvos ir pilvo skausmų, nevalingai šlapintis, tuštintis, turėti įvairių elgesio sutrikimų. Jeigu vaikas perdėtai nuolankus, pasyvus, linkęs izoliuotis, jam pasireiškia depresija, tai irgi signalai apie galimą netinkamą elgesį su juo.
Seksualine prievarta laikomi veiksmai vaiko atžvilgiu, turint tikslą patirti seksualinį pasitenkinimą: išžaginimas arba mėginimas išžaginti, tvirkinimas, vaiko panaudojimas pornografijai, lytinių organų demonstravimas, atviras kalbėjimas apie seksą, siekiant šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimas ar skatinimas žiūrėti pornografinius, erotinius filmus arba leidinius. Čia specialistai atkreipia dėmesį į lytinių organų sužalojimus, infekcijas, padidėjusį jautrumą, kurios nors lyties suaugusiojo baimę, košmarus, dėmesio sutrikimus, lytinės identifikacijos problemas, neatitinkančias amžiaus žinias apie lytinį aktą, seksualiai nuspalvintą elgesį, vengimą persirengti fizinio lavinimo pamokoms ir aibę kitų požymių.
Ilgalaikis nepilnamečio fizinių ir psichinių poreikių netenkinimas, keliantis grėsmę jo vystymuisi ir funkcionavimui, laikomas nepriežiūra. Blogai, kai netenkinami biologiniai vaiko poreikiai – nesirūpinama jo maitinimu, rengimu, fiziniu saugumu, sveikata, taip pat ir psichiniai – nėra socializacijos, lavinimo, vaikas paliekamas vienas, pametamas, vejamas iš namų.
Naujo telefono nepirkimas arba riboti šeimos finansai nupirkti vitaminų dar nėra nepriežiūra. Dėmesį atkreipti reikia, jei vaikas turi fizinio vystymosi sutrikimų, vaikšto purvinas, neturi higienos įgūdžių, būna nuolat pavargęs ir apatiškas, alkanas, nelanko mokyklos, prašo išmaldos, sunkiai sukaupia dėmesį, neturi elementarių higienos įgūdžių, įninka į kvaišalus, nuolat per ilgai būna mokykloje, yra paliekamas vienas ar jam užtrenkiamos namų durys.
Rekomendacijose vaiko teisių specialistams įvardijama nemažai su vaiko elgesiu, jo aplinka, raida, išvaizda susijusių veiksnių, kurie tampa rimtu įspėjimu apie galimas grėsmes. Tiesa, 2003 metų Socialinės apsaugos ministro darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose yra ir tokia nuostata: „Mušimas per užpakalį, kojas – labiau panašu į „bausmę“, tuo tarpu mušimas per galvą, veidą, pilvą yra pavojingesni ir kelia didesnę grėsmę vaiko sveikatai.“ Vis dėlto, vertinant emocinę prievartą, siūloma vadovautis sveiko proto kriterijais, atsižvelgiant į realias šeimos gyvenimo sąlygas: jeigu vaikai saugumo sumetimais neleidžiami į lauką, nes gyvena pavojingoje kaimynystėje, šeima dėl darbo sąlygų turi kuriam laikui palikti juos vienus, tai neturėtų būti laikoma netinkamu elgesiu.
Šiuo metu Seimo nariai pasiekė susitarimą dėl smurto prieš vaikus apibrėžimo, fizinės bausmės taip pat bus traktuojamos kaip smurtas prieš vaiką – už „tradicinius“ pliaukštelėjimus, tikėtina, bus galima susilaukti įspėjimo.
Galės pranešti ir kaimynai, būrelių vadovai
Visų rūšių netinkamą elgesį su vaiku ir grėsmes gali pastebėti šeimą lankantis socialinis darbuotojas. Jis ir praneša Vaiko teisių apsaugos specialistams apie situaciją ataskaita, arba, įvertinęs, kad vaikui nesaugu likti toje vietoje, kviečia policiją, greitosios pagalbos medikus, laukia atvykstanti vaiko teisių specialisto.
Naujomis prezidentės pataisomis siekiama, kad apie netinkamą elgesį su vaiku ne vėliau kaip per dieną praneštų visų įstaigų, kurių darbuotojams kilo įtarimų, atstovai: nuo būrelio vadovo iki medikų. Tikimasi, kad aktyviau reaguos ir kaimynai, praeiviai, bendruomenės. Ir dabar kaimynai gali skambinti, elektroniniu laišku pranešti apie galimai skriaudžiamą, neprižiūrimą vaiką miesto, miestelio ar rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui. Galima išlaikyti anonimiškumą, tarnybos privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, vaiko teisių specialistai – apsilankyti toje šeimoje, namuose.
Gavęs pranešimą apie vaikui kilusį pavojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas turėtų per valandą pasiekti jo buvimo vietą ir įvertinti situaciją, iškviesti policiją, greitąją pagalbą, pasirūpinti vaiko patekimu į laikinos globos įstaigą, šeimyną arba pas globėjus. Jis gali kreiptis į institucijas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jeigu budinčio darbuotojo nėra, kaip dažniausiai nutinka savivaldybėse, į situaciją privalo reaguoti policijos pareigūnai.
Vaikui patyrus grėsmingą situaciją darbo metu, atvykęs vaiko teisių apsaugos darbuotojas nustato jo sveikatos, emocinę, fizinę būklę, esant galimybei išklauso vaiką. Nusprendus jį paimti iš nesaugios aplinkos, surenka būtiniausius vaiko daiktus, pavyzdžiui, akinius ar vaistus, leidžia pasiimti mėgstamų daiktų, žaislų.
Bent jau Vilniuje iš šeimos ar kitokios nesaugios aplinkos paimtas iki mėnesio amžiaus kūdikis keliauja į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninės Neontologijos centrą, nuo mėnesio iki metų bei sergantys iki trejų – į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyrių. Sveiki vaikai nuo vienerių metų amžiaus vežami į įvairius vaikų globos namus.
Tą pačią arba kitą darbo dieną apie vaiko paėmimą raštu pranešama vaiko tėvams ar globėjams.
Padaugėjo seksualinio ir psichologinio smurto
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) ataskaitoje rašoma, per 2015 metus nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1269 vaikai.
Palyginti 2015 metų duomenis su 2013–2014 metų, matyti, kad per kelerius metus padidėjo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius, fizinio smurto atvejų skaičius kasmet kinta – vienais metais mažėja, kitais didėja. Psichologinio smurto atvejų gerokai padaugėjo.
2015 metais mieste užfiksuota 62 % visų smurto atvejų, kaime – 38 % (2014 m. mieste – 60 %, kaime – 40 %; 2013 m. mieste – 59 %, kaime – 41 %). Didžiausias vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto, skaičius užfiksuotas Vilniuje (175 vaikai), Klaipėdoje (152 vaikai), Pasvalio rajone (86 vaikai), Šilutės rajone (79 vaikai), Klaipėdos rajone (73 vaikai). Pažymėtina, kad nukentėjusių nuo seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto vaikų skaičius, lyginant jį su bendru vaikų skaičiumi savivaldybėje, yra didžiausias šiose savivaldybėse: Pagėgių (santykis – 2,87 %), Pasvalio rajono (1,85 %), Elektrėnų (1,05 %), Visagino (1,04 %), Trakų rajono (0,98 %).
Remiantis VTAS duomenimis, per 2015 metus 154 asmenims tėvų valdžia buvo apribota laikinai, 638 – neterminuotai ir 48 asmenims taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų. Analizuojant 2014 metų ir 2015 metų duomenis, matyti, kad asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, padaugėjo 7 % (2014 metais iš viso – 643 asmenims, o 2015 metais– 686 asmenims).
Rugilė Audenienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą