Medikų atliktas tyrimas parodė, kad vis labiau į Lietuvos vaikų gyvenimą besiveržiančios kompiuterinės technologijos daro savo „juodą darbą“, – vis daugiau paauglių turi miego sutrikimų, dėl to kyla atminties problemų, sunku įsiminti informaciją, apie 20 proc. paauglių dėl prasto miego patiria nerimo simptomų.
Tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės vaikų neurologai, atskleidė, kad 13 metų ir vyresnių vaikų vidutinė fiziologinė miego trukmė trumpėja. Paaugliai miega kiek daugiau nei 6 valandas per naktį, nors prieš dešimt metų atlikti tyrimai rodė, kad tokio amžiaus paaugliai miegojo daugiau nei septynias valandas. Be to, beveik nebeliko vadinamųjų vieversių: vaikai vėliau gula, ilgai negali užmigti, o pirmoji pamoka mokykloje daugumai yra kovos su snūduriavimu metas.
Pasak tyrimui vadovavusios Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos, vaikų neurologės dr. Rūtos Praninskienės, dabartiniams mokiniams neišvengiamai daug tenka naudotis kompiuteriu ir kitais prietaisais, kurių skleidžiama mėlynos spalvos apšvita prieš miegą slopina miego būdravimo ritmą reguliuojančio hormono melatonino sintezę. Tad vaikų miego ir būdravimo ritmas, kaip rodo tyrimas, gerokai pasikeitęs.
R.Praninskienės teigimu, „pelėdų“ ir „vyturių“ telikę mažuma. Daugiausia paauglių jau priskirtini tarpiniam, daugiau vakaro, tipui, nes vaikai eina vėliau gulti, o prieš miegą kompiuteriu ar kitais prietaisais naudojasi daugiau nei 80 proc. paauglių.
Tyrėjai nustatė, kad kas antram vaikui ryte sunku ar net labai sunku prabusti, o kas trečias paauglys vėliau ir mokykloje jaučiasi mieguistas. Dėl to kyla atminties problemų, sunku įsiminti informaciją.
Gydytojos teigimu, tam, kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, ypač svarbus gilus miegas pirmoje nakties pusėje. Jei tas laikas praleidžiamas ilgai vakarojant prie kompiuterio, vaikui įsiminti mokymosi medžiagą gali būti vis sunkiau.
Vėlyvesnė miego pradžia gali lemti ir polinkį į didesnį kūno masės indeksą, nes bevakarodami paaugliai išalksta, todėl nevengia užkandžiauti, o dieną vartoti stimuliuojančius energiją gėrimus.
Tyrimas atskleidė, kad dėl nerimo simptomų, kuriuos patiria apie 20 proc. paauglių, taip pat kaltas blogas miegas.
Gydytojos teigimu, visas pasaulis susirūpinęs, kad daugėja žmonių, turinčių miego problemų, nes miego sutrikimai lemia visuomenės sergamumą autoimuninėmis ligomis, daugėja psichoemocinių sutrikimų, vaikai turi mokymosi sutrikimų, skundžiasi galvos skausmais, lėtiniu nuovargiu, linkę į nutukimą, dažniau serga cukriniu diabetu.
„Miego sutrikimai lemia ir savireguliacijos nebuvimą nuo vaikystės, jie mažiau kuria, nebefantazuoja, nebemėgsta žaidimų su figūrėlėmis, dažniau žaidimą stebi ekrane, – teigia R.Praninskienė. – Tai gali lemti mokymosi sutrikimus, net polinkį nusikalsti vėlesniame amžiuje.“
Prieš beprasidedantį egzaminų laikotarpį norintiems įtvirtinti žinias paaugliams gydytojai pataria verčiau atsikelti egzamino dieną anksčiau ryte, o ne praleisti bemiegę naktį besimokant.
Medicininėje literatūroje jau prieš dešimtį metų buvo duomenų, kad net 40 proc. paauglių turi miego ir būdravimo ritmo sutrikimų, taigi tyrėjai linkę manyti, kad dabar tokių paauglių yra dar daugiau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Danutė SAVICKAITĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą