Psichologas Martinas Grunwaldas iš Leipcigo universiteto ištyrė, kaip lytėjimo pojūtis keičia mūsų savijautą.
„Be penktojo pojūčio mes net nepastebėtume, kad sėdime ant kėdės ir kad mūsų kojos remiasi į grindis. Jeigu jo nebūtų, mes negalėtume išgyventi, nejaustume savęs. Yra žmonių, kurie gimė akli ir kurti, bet be lytėjimo pojūčio negimsta niekas“, – aiškina mokslininkas.
Kai vaisius vystosi motinos kūne, gimda vis stipriau jį apgaubia. Dėl šios priežasties naujagimio kontaktų pojūtis būna taip stipriai išvystytas.
„Prisilietimai reikalingi mūsų imuninei sistemai, – sako M. Grunwaldas. – Jie gali sustiprinti organizmui būdingas gynybines jėgas ir padaryti jį atsparesnį ligų sukėlėjams.“
Kas vyksta mūsų kūne, kai mus glosto?
„Išsiskiria vadinamasis glamonių hormonas oksitocinas, mūsų kraujo spaudimas sumažėja, širdies plakimas nurimsta, streso hormono kortizolio koncentracija sumažėja. Kyla atsipalaidavimo reakcija, kuri teigiamai veikia imuninę sistemą, – aiškina psichologas. – Tyrimai parodė, kad 20 sekundžių trunkantis apkabinimas pastebimai sumažina kraujospūdį. Mūsų kūnas turi savų vaistų, kurie nesukelia jokio neigiamo šalutinio poveikio.“
Prieš kelerius metus M. Grunwaldas sukėlė sensaciją, vokiečių spaudoje aprašęs neįprastą anoreksijos gydymo būdą. Jis patardavo anoreksija sergantiems žmonėms vilkėti specialius, smarkiai prie kūno priglundančius drabužius. Per kontaktą su aptemptais apdarais pacientės, kurios laikė save per storomis, atgaudavo realistinį kūno pojūtį. M. Grunwaldo koncepcija pasitvirtino praktikoje. Dabar ji taikoma keliose klinikose, kur gydomi anoreksija sergantys žmonės.
Kodėl mes taip dažnai liečiame save?
Kodėl vienas kalbėdamas ar ką nors veikdamas paliečia sau nosį, kitas pasiglosto plaukus, trečias patrina rankas? M. Grunwaldas su savo komanda ištyrė, kad tokie judesiai nuslopina per daug teigiamas ar neigiamas reakcijas, suaktyvina atminties procesus. Vidutiniškai iki 800 kartų per dieną žmogus paliečia savo veidą.
Ateityje psichologai ketina surasti atsakymus į daugybę klausimų: ar yra skirtumas, kai žmogus liečia save dešine ir kaire ranka, dešinę ar kairę veido pusę? Ką reiškia atskiri prisilietimai? Medikams tai gali atskleisti žmogaus savijautą, baimes ar depresiją. Politikai sąmoningai stengiasi išvengti tokių prisilietimų.
„Kai kas nors paliečia savo veidą, žiūrovas interpretuoja tai kaip silpnumą. Angela Merkel yra sugebėjimo išvengti veido prisilietimų pasaulio čempionė. Užtat ji sudeda pirštus į rombą, ir tas judesys padeda jai stabilizuotis. Barackas Obama, būdamas prezidentu, labai aktyviai liesdavo save ir tokiu būdu valdydavo savo emocijas.“
Kasdienybėje galime pastebėti panašių dalykų. Kolega masažuoja sau žandą, kai svarsto. Mergina susijaudinusi perbraukia ranka sau per plaukus. Atrodo, kad mumyse užprogramuotas tam tikras lytėjimų repertuaras kaip nusiraminimo priemonė.
Ką mes griebiame, kai patys savęs neliečiame?
Išmanųjį telefoną, mūsų svarbiausią daiktą apskritai. „Žmonės turi pamatinį poreikį ką nors laikyti rankose arba rankomis ką nors keisti, – aiškina M. Grunwaldas. – Išmanusis telefonas patenkina mūsų glotnaus paviršiaus poreikį.“
Lygus paviršius mūsų lytėjimo pojūčiui patinka labiau už šiurkštų. Todėl namų apyvokos daiktai šiandien yra glotnūs. Net žmogaus kūno paviršius tampa vis glotnesnis. Daug kas švelnina ir minkština odą kosmetikos priemonėmis, nusiskuta plaukus.
Deja, anot mokslininkų, skusdamiesi plaukus, mes pakenkiame sau, nes sumažėja mūsų jautrumas prisilietimams: „Penki milijonai plaukų ant mūsų kūno yra tarsi antenos prisilietimų dirgikliams, plaukų folikulų receptoriai yra nepaprastai jautrūs. Kai trūksta plaukų, žmogaus jautrumas sumažėja.“
Mokslininkas M. Grunwaldas ragina žmones: „Lieskite, glostykite, glamonėkite vieni kitus! Ilgai kartu esančios poros rytais pasibučiuoja, apsikabina išeidamos į darbą, vakarais vėl kartoja savo ritualus. Kai partnerių kontaktai per dieną neužima nė penkių minučių, nereikia stebėtis, kad nesiseka lovoje. Dauguma vyrų mano, kad glamonėtis tinka tik vaikams, ir praranda malonumą, kuris daro teigiamą poveikį organizmui.“
Dažnai vyresnio amžiaus žmonės kenčia dėl artumo ir prisilietimų trūkumo, ypač kai partneris miršta ir vaikai būna nutolę. Kai kuriems net savotiškai apsimoka sirgti, kad kas nors slaugydamas juos lytėtų.
Paties M. Grunwaldo motina serga demencija. Ir geriausia, ką jis dar gali jai padaryti, tai pabūti stipriai apsikabinęs. „Neaišku, ar ji dar mane atpažįsta. Bet gerai žinau, kad iki gyvenimo pabaigos ji bus pajėgi suvokti prisilietimus.“
Guodžiantis faktas: net trumpas apkabinimas gali sukelti teigiamų jausmų, kurie truks kelias valandas ar net dienas.
Šį gražų sakinį reikėtų kiekvienam įsiminti visam laikui.
Šaltinis: Stern.de
Gražina Vasiliauskienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą