Vaikodiena.lt Author

Deivis pareina namo iš mokyklos kaip visada: pripėduoja tik ką išplautas grindis, numeta kuprinę, nebaigtus valgyti priešpiečius ir striukę. Jo motina pasižiūri, ir palydi jį nuvargusiu žvilgsniu: „Deivi, kodėl tu visuomet turi įsiveržti į namus kaip viesulas?“

Nuo vaikystės esame mokomi neatsakyti į blogį blogiu. Mums sakoma, kad atsakyti reikia gerumu. Mus moko, kad gerumas – tai geriausias būdas išspręsti konfliktus, juk meilė visada turi nugalėti.

Be tėvų globos augantys vaikai žingsniuoja tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir mes – jie lanko mokyklas, dalyvauja išvykose ir edukacijose, kaip ir tarp visų vaikų įsižiebia didesni bei mažesni talentai.

„Mano vaikas net į paskaitas pats neatsikelia, reikia prikelti“, – tokie mamos pasiguodimai apie dvidešimtmetį gerokai perkopusį sūnų psichologams kelia nuostabą. Akivaizdu, sako specialistai, jog dabar raškome perdėto vaikų lepinimo vaisius. Tad kaip atskirti rūpinimąsi savo atžalomis nuo perlepinimo, kuris gali sužlugdyti vaiko gyvenimą?

Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai.