Pakankamai dažnai girdžiu iš pažįstamų: “Tau pasisekė, dirbi laisvu grafiku”, “tau pasisekė, tu dirbi”, “tau pasiekė…” Galima tęsti iki begalybės.

Norime priminti kai kuriems tėvams tai, ko jie nežinojo arba tiesiog pamiršo.

Vyras ir moteris susituokia, ar tiesiog pradeda gyventi po vienu stogu. Pagaliau viską galima daryti kartu – atsibusti, ruoštis į darbą, gamintis vakarienę, vedžioti lauke šunį, skaityti, kažkuo užsiimti ar tiesiog drybsoti lovoje ištisą šeštadienį. Tačiau patirtis byloja, kad ilgai tokia idilija nesitęsia.

Kai turi brangią mašiną, gražių daiktų, prabangų namą ir kitų statuso simbolių, pradedi jaustis, tarsi turi didesnę vertę ir pakyli vienu lygiu aukščiau už tuos, kurie viso to neturi. Žiūri į kaimyną, važinėjantį prastesne mašina, ir sakai sau: „Tai todėl, kad esu kietas ir daugiau uždirbu. Todėl jis yra skurdžius, o aš – turčius.“

Empatija yra įdomi savybė – daug žmonių būti empatiškais, tačiau tik nedaugelis žmonių iš tiesų yra empatiški, arba sutinka empatiškų žmonių. Panašu, kad mūsų kultūra kiek pervertina individualizmą ir gyvenimo džiaugsmus, tad empatija mums yra labai reikalinga. Visi drauge turime mokyti jaunąją kartą empatiškumo, užuojautos arba, kitais žodžiais sakant, – supratingumo.

Neskubėkite. Yra viena labai svarbi priežastis, kodėl nepadedu savo žmonai ir nesiruošiu to daryti. Pas mane užsuko draugas, susėdome virtuvėje ir kalbėjomės apie gyvenimą. Pokalbio metu atsistojau ir pasakiau: „Tuoj išplausiu indus ir grįšiu.“

„Meilė tėvams – dorybės pagrindas“, – sakė Ciceronas.

Žmonės taip sukurti, kad jiems būtina bendrauti. Net jeigu esi intravertas, greičiausiai bent kartais tau to reikia. Norime, kad mus priimtų, mylėtų, vertintų. Ieškome santykių, nors šiuolaikinėje bendruomenėje gali pasirodyti, jog darome viską, kad juos sugriautume.

Jei turite nors vieno socialinio tinklo paskyrą, tarp draugų tikrai atsiras bent viena porelė, nuolat besidalinanti atostogų nuotraukoms, rašanti romantiškų žodžių kupinus įrašus, besigirianti antrosios pusės dovanomis.

Esame pratę manyti, kad tai mes, suaugusieji, turime mokyti vaikus. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus į mažuosius, paaiškėja, jos yra ko ir iš jų pasimokyti.