Naujieji mokslo metai tiek moksleivius tiek pedagogus pasitinka šiek tiek kitokie – dėl pasaulį drebinančios pandemijos keičiasi mokymo įstaigų ir užklasinės veiklos organizavimo tvarkos.
Nuo savęs bėgantys žmonės bijo pripažinti patys sau, kad pasirinko neteisingą gyvenimo būdą ir elgsenos strategiją, apgaudinėja save, kad negali nieko pakeisti, ir savo melą priima už gryną tiesą.
Su stresu vyrai ir moterys galynėjasi skirtingai. Moterys turi specifinių kovos su nervine įtampa būdų, kurie tinka tik joms. Įdomu tai, kad joms nereikia daryti nieko neįprasto ir panaudoti jokių antgamtinių pastangų.
Daugybė suaugusių žmonių gyvena gyvenimus, kuriuos reikia gyventi. Tvarkingus, iš išorės nulaižytus gyvenimus. Pagal kažkieno įdiegtą programą: mokykla, universitetas, meilė, santuoka, paskola, vaikai, vaikų mokykla, būreliai…
Anglijos mokytojai yra įsitikinę, kad dėl karantino mokyklų nelankę šalies vaikai atsiliko nuo mokymo programų.
Rugsėjo 1-oji – ne tik mokslo bei žinių, bet ir maisto šventė, kurią, grįžus po iškilmių mokykloje, vaikams galima suruošti namų virtuvėje. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė ragina šeimas šią progą smagiai paminėti drauge ir pasigaminti skanių bei sveikų skanėstų. 3 kulinarijos ekspertės pateikiamos idėjos ne tik padės sustiprinti […]
Visai neseniai Rusiją apskriejo netikėta naujiena. 14-metė tinklaraštininkė, Darija Sudnišnikova pagimdė dukrą. Iš ligoninės jauna mama buvo išleista tik po kelių dienų, nes daktarai privalėjo patikrinti naujagimės sveikatą.
Stiprūs žmonės – tai ne tie, kurie neturi jokių trūkumų ir silpnybių. Stiprus žmogus anaiptol nėra nepriekaištingas, bet jis sugeba kontroliuoti savo gyvenimą.
Santykiai prasideda visada gražiai, tačiau laikui bėgant užgęsta, o kartais apskritai pasibaigia. Pradžią lydi saldainių ir puokščių periodas, kasdieninis bendravimas, rūpinimasis, švelnumas. Kur visa tai dingsta paskui? Kodėl tos audringos emocijos pavirsta nuoboduliu ir pilka kasdienybe? O kartais atsiranda netgi negatyvas ir susierzinimas…
Vis dažniau mes renkamės ne meilę, o tariamą saugumą. Mums atrodo, kad nepasitikime vyrais (ar moterimis), o iš tikrųjų nepasitikime savimi.
„Kasmet Klaipėda man tampa vis kitokia, net šiek tiek svetima. Kai kada jau ir navigacinę sistema tenka įsijungti, nes, daugėjant naujų pastatų, aikščių ir parkų, susisuka galva ir tenka pamąstyti, kur čia pasukti, kad pasiekčiau norimą vietą„, – pripažįsta iš Klaipėdos kilęs TV laidų vykdomasis prodiuseris, rinkodaros projektų vadovas Rolandas Masiulis.
Palangoje moterys rinkosi į televizijos laidų vedėjos Indrės Stonkuvienės iniciatyvos #MoterųPasaulyje renginį. Jo metu vakaro viešnia tapusi dainininkė Rūta Ščiogolevaitė prakalbo apie visuomenės požiūrį į vienišas bei daugiavaikes mamas. Itin sunkų periodą išgyvenanti R. Ščiogolevaitė dar anksčiau neslėpė, kad aplinkinių reakcija į jos penktąjį nėštumą buvo audringa. Kai ši žinia nuskambėjo viešai, vyravo pačių įvairių […]
Atspindžio dėsnis byloja apie tai, kad mes ne tik pritraukiame į savo gyvenimą tam tikras aplinkybes, bet ir per savo kitų žmonių suvokimą galime sužinoti, kas mes tokie esame. Skausmas ir kančios padeda suprasti, kurią vietą reikia gydyti, o džiaugsmas nurodo tai, kas mums neša laimę.
Ar žinojote, kad bene 99% mūsų moterų gyvena gyvenimą, kuris užpildytas kančiomis? Ir užpildė gyvenimą kančiomis ne kas kitas, kaip jos pačios. Ar žinote, kodėl moterys taip elgiasi su savimi? Todėl, kad priprato kentėti. Šitas įprotis giliai persmelkė visą jų esybę, jos jau paprasčiausiai negali nekentėti. Tai tapo jų antrąja prigimtimi.
Yra toks moteriškas scenarijus – “Tėtis norėjo berniuko”. Pasireiškia jis tuo, kad nuo ankstyvos vaikystės mergaitė nesąmoningai stengiasi būti šiek tiek berniuku: nesidomi lėlėmis, nemėgsta nėriniuotų suknelių ir kaspinėlių, drąsiai karstosi po medžius, šokinėja nuo skardžių, labiau draugauja su berniukais ir sako, kad su mergaitėmis neįdomu.
