Rodos, kas gali būti puikiau, nei laikytis lozungo „Leisk mylimajam būti savimi“? Tačiau sąmoningai „nepastebėti“ to, kas nepatinka, nėra gerai. Kol kas nuo susierzinimo jus gelbsti meilė, ji sukuria nuotaiką, leidžiančią „nepastebėti“.
O kas bus, kai vieną dieną panorėsite atmerkti akis? Pavyzdžiui, atsikelsite ryte iš lovos ne ta koja? Tada nelaimingasis išgirs viską, ką apie jį galvojate.
Geriau nematyti, kad nenusiviltum.
O galvojate daug, tik dabar savo mintims neteikiate didelės reikšmės.
Bėgdami nuo problemų, jų neišsprendžiame. Jei „nematome“ blogųjų savo partnerio savybių, tai nereiškia, jog geriname santykius.
Labai svarbu, kad du artimi žmonės padėtų vienas kitam tapti kultūringesniems. Jeigu užmerksime akis ir stengsiamės nepastebėti to, kas gali mus įskaudinti, – nusivylimas anksčiau ar vėliau garantuotas. Ar jūs ruošiate dirvą nusivylimui?
Ar jums tikrai to reikia?
Geriau toks nei visai jokio
Vienatvės baimė
Gerai, kai greta yra mylimas žmogus. Blogai, kai jo nėra. Tokia paprasta gyvenimo tiesa.
Deja, vyresnės nei 30 metų moterys vyrams jau neįdomios. Jos išvargintos gyvenimo, skeptiškos ir piktos. Vienišos keturiasdešimtmetės mena, kokiais žvilgsniais jas gatvėje lydėdavo vyrai anksčiau, kiek gerbėjų siūlė savo ranką ir širdį. Jos rinkosi, laukė geriausio, tačiau jis taip ir nepasirodė.
Ištekėti po 27 metų darosi vis sunkiau.
Dauguma vyrų jau sukūrę šeimas. Tie, kurie liko, tampa gelbėjimosi ratu moterims, skęstančioms vienatvės jūroje.
Moterų bijo likti vienišos ir senatvę sutikti ant suoliuko su kitomis bobutėmis. Bėgdamos nuo vienatvės jos nebesirenka: gerai bet koks, kad tik būtų šalia. Ieškant gyvenimo draugo baimė nėra pats geriausias motyvas.
Kai skęsdamas griebiesi už pirmojo pasitaikiusio šiaudo, gali nebepamatyti aplinkui plaukiojančių gelbėjimosi ratų.
Neteikiu reikšmės smulkmenoms
Apibusis nepasitikėjimas
Svarbiausia – bendri interesai ir vaikai? Taip, tai svarbiausia, tačiau niekur nedingsi ir nuo kitos tiesos: gyvenimas susideda iš smulkmenų.
Kaip iš snaigių pasidaro pusnys, taip iš smulkmenų – barniai ir nuoskaudos. „Smulkmenų“ stengiasi nepastebėti tie žmonės, kurie nemoka paprasčiausiai apie jas pasikalbėti. Todėl jie stengiasi nekreipti dėmesio į tai, kas juos erzina.
Nesusikalbėjimas – tai viena iš pagrindinių šeimos nestabilumo priežasčių. Atrodytų, negi taip sunku atsisėsti prie artimo žmogaus, apkabinti jį ir ramiai pasakyti, kas nepatinka, ką jauti? O paskui susitarti ir šitaip pašalinti konflikto priežastį.
Tačiau mes bijome, kad atvirumas atsigręš prieš mus pačius. Todėl mylime, tačiau nepasitikime.
Ką daryti? Nelaukite, kol kitas taps atviras. Pradėkite nuo savęs. Jeigu norite, kad jumis pasitikėtų, pradėkite pasitikėti pirmas.
Visi jo trūkumai man mieli
Nusiimkite rožinius akinius
Kas šiandien miela, rytoj gali virsti našta. Kai jausmai atvėsta, trūkumai, kurių mes nematėme, ima ryškėti. Tada galvojame: „Kaip aš galėjau jį pamilti?“
Mielas – tai dar ne mylimas. Mylimas gali tapti nebemielas. Jeigu esate įsimylėję ir kaip tik dabar mąstote apie šeimos kūrimą, atlikite keletą testų, kurie jums padės suprasti savo jausmus.
Atsistokite prieš veidrodį ir gerai įsižiūrėkite į savo veidą. Tada pabandykite įsivaizduoti, kaip jūs po truputį senstate.
Keičiasi jūsų veido spalva, išraiška, atsiranda raukšlelių. Šalia savęs įsivaizduokite savo išrinktąjį. Tegu jis sensta kartu su jumis.
Už nugaros pasistenkite pamatyti kartu pragyventus 10 metų. Jūs susituokėte, gimė vaikai. Ar jūs vis dar norite rūpintis šiuo žmogumi?
Ar jis suteikia jums meilės?
O jūs?
Veidrodyje prabėga dar keletas metų. Ar pasikeitė jūsų jausmai tam šalia esančiam žmogui? O kaip jis elgiasi su jumis? Kokias neigiamus jo bruožus, kurių anksčiau nematėte, dabar pastebite?
Gyvenkite toliau. Moteris ir vyras veidrodyje tampa žili, suauga vaikai. Įsiklausykite į savo jausmus: ar norite tokio gyvenimo? Jei kyla bent menkiausių dvejonių, nesistenkite jų ignoruoti. Priešingai, išsiaiškinkite, kokios priežastys verčia dvejoti.
Nematau jokių trūkumų – vien pranašumus
Arba jūs kvailas, arba labai išmintingas žmogus.
Idealių nėra, jūs tą puikiai suprantate. Jeigu trūkumų nepastebite todėl, kad žinote, jog idealių žmonių nėra, jūs – išmintingas žmogus. Vadinasi, iš trūkumų nedarote tragedijos ir sugebate „tinkamai prieiti“.
Pavyzdžiui, jeigu namuose visi kranai varva, o jūsų vyras voliojasi ant sofos, scenos iškėlimas būtų suprantamas, tačiau jūs to nedarote.
Kodėl? Nes manote, jog vyras jums reikalingas ne tam, kad taisytų kranus. Jūs ramiai pasakote: „Brangusis, iškviesk santechniką/ Brangusis, duok šimtą litų, aš iškviesiu santechniką“.
Vyras reikalingas ne tam, kad būtų ant ko išlieti pyktį po sunkios darbo dienos. Analogiškai: žmona reikalinga ne tam, kad pagamintų vakarienę, įsiūtų sagas ir sugertų neigiamas jūsų emocijas, kurias jums sukėlė verslo krizė.
Ne ką geriau už skandalą yra užsispyręs tylėjimas. Tyla irgi nieko nepasieksite. Viskas liks kaip buvę. O tai reiškia, kad jūs – nevykėliai.
Žmogus, negalintis pasiekti tikslo, yra nevykėlis.
Arba būkite patenkinti tuo, ką turite, arba pakelkite reikalavus ir imkite juos įgyvendinti. Ieškokite kompromiso. Tegyvuoja šeimyninė diplomatija.
Meilės paslaptis
Taigi ką reiškia mylėti žmogų tokį, koks jis yra? Rūpintis juo? (O ar jis jumis rūpinasi?) Nuolat apie ji galvoti (pamiršti save)? Daug klausimų… O atsakymas iš esmės – vienas.
Mylėti kitą žmogų – tai pirmiausia mylėti save. Rūpintis savimi, susikurti tokias sąlygas, kurios leistų jaustis laimingam.
Kai esi laimingas, meile nori pasidalyti su artimaisiais. Duodi – ir nieko už tai nereikalauji. O mylimieji, jausdami, kad juos myli ne už ką nors, o šiaip, įsitraukia į šiuos meilės mainus.
Meilė prasideda nuo tavęs. Ir tik tau ji yra skirta.
Meilė – tai dovana, kurią vienas geras žmogus dovanoja kitam geram žmogui. Mylėti „dėl to, kad…“ – vartotojiška. Kas lieka?
Paprasčiausiai mylėti. Bet „paprasčiausiai mylėti“ irgi kvaila. Turi būti priežastis, sukelianti meilę. O priežastis yra ta, kad jūs sugebate mylėti. Jūs paprasčiausiai negalite nemylėti.
Jeigu jūsų širdyje mažai meilės arba jos visai nėra, tai ir jus mylėti sudėtinga. Jūs neturite ko duoti, jūs galite tik imti.
Šiame pasaulyje vyrauja pusiausvyra: jei paėmei, – duok. Jei keičiantis jaučiamas „objekto“ stygius, tuomet imamas sverti kiekvienas miligramas, kad neduotum per daug. Šitaip žmonės darosi panašūs į turgaus prekeivius. Į pačius prasčiausius.
Geri prekeiviai žino: jeigu šiandien duosi obuolį už dyką, – rytoj iš tavęs nupirks kilogramą ir ateis pirkti nuolat. O nevykėlis – šykštus, todėl ir neturtingas. Toks rinkos dėsnis.
Meilė, žinoma, – ne turgus, tačiau šis dėsnis tinka ir jai.
Prieš gaudamas turi duoti.
Negalvodamas kiek. Dosnus žmogus turi daug, nes daug ir duoda. Štai jums ir didžioji meilės paslaptis: nesverkite, kuris iš jūsų myli labiau. Sverkite, kuris daugiau davė, kad galėtumėte duoti dar daugiau, ir tada jus mylėti bus vienas malonumas.
Meilės Jums!
Pagal užsienio spaudą
Palikti komentarą