Pirmiesiems santykiams gyvenime teikiama labai didelė reikšmė. Apie pirmąją meilę parašyta nemažai eilėraščių ir prozos kūrinių, prifilmuota begalė filmų. Ar tikrai šis jausmas yra toks stiprus?
Kiekviena meilė yra stipri
Absoliučiai kiekvieną kartą, kai mes įsimylime, mūsų organizme prasideda ištisa serija biocheminių reakcijų.
Laimei, nė vienas pasaulio mokslininkas taip ir nesugebėjo suprasti, kas yra meilės prielaida. Žodžiai? O gal žvilgsnis? Arba vėjyje plazdenanti plaukų sruoga? Arba kūno kvapas? Arba mintys, išreikštos raidėmis, jei kalbame apie internetinį susirašinėjimą? Tiesiog kažkas „spragtelėja“ ir procesas prasideda.
Ir taip kiekvieną kartą. Skirtingos situacijos, skirtingos priežastys, tačiau vieni ir tie patys procesai organizme: pagreitėjęs širdies plakimas, nemiga, euforijos būsena, padidėjęs libido…
Pirmasis kartas
Tai visiškai natūralu: kai žmogus patiria tai pirmą kartą, jis jaučiasi tiesiog neįtikėtinai. Ne veltui mokslininkai lygina pirmąją meilės fazę su priklausomybės nuo narkotikų pradžia.
Narkotikai ir įsimylėjimas daro su žmogumi praktiškai tą patį. O pirmoji meilė įsimenama visam gyvenimui tiesiog kaip pirmasis tokio pobūdžio, iki šiol dar nepatirtas potyris. Įstringa į protą ir širdį kaip ir bet kuris įvykis, kuris atvėrė kažką visiškai naujo mūsų gyvenime.
Tikriausiai prisimenate, kaip atėjote į pirmą klasę, pirmą kartą apsilankėte muziejuje, pirmą kartą tapote mama ar tėčiu, gavote pirmąjį atlyginimą. Pirmasis patyrimas visada įsimenamas, ir kad ir kiek metų praeitų, atmintis primins jums praėjusių metų vaizdus.
Taip pat ir su pirmąja meile.
Paskutinė meilė
O stipriausia, priešingai, laikoma paskutinė meilė.
Moksliškai įrodyta: kai įsimylėjimas užklumpa vyresnio amžiaus žmones, ar netgi pagyvenusius, viskas būna absoliučiai kitaip. Vėlyvoje meilėje egzistuoja ypatingas žavesys: kai žmogus jau daug matė, daug sužinojo, moka suprasti kitus žmones…
Ir staiga – vėl ji! Vėl tas jausmas, kuris leidžia sugrįžti siela ir kūnu daug metų atgal, vėl pasijusti jaunu. Šis jausmas yra stiprus dar ir tuo, kad žmogus jau supranta: vargu ar kada nors dar teks tai patirti. Vargu ar širdis vėl taip atsidavusiai plazdės.
Tai turi savo ypatingą žavesį ir kartu – liūdesį. Kol esi jaunas, supranti, kad ateityje dar bus ne viena galimybė.
O kai horizonte – senatvė, supranti, kad tai greičiausiai paskutinė galimybė. Todėl ir meilė stipresnė. Ne pirmoji, bet paskutinė.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/ar-tiesa-kad-pirmoji-meile-yra-pati-stipriausia/
Palikti komentarą