Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

5 paprasti patarimai kaip ugdyti vaiko atsakomybę ir gyvenimišką nuovokumą

Kažkada pasidalinome sena lietuviška patarle: „mylėk kaip dūšią, krėsk kaip grūšią“ ir sulaukėme nemažai komentarų bei klausimų – kaip gi „krėsti kaip grūšią“, kad būtų rezultatas. Rašome 5 paprastus patarimus kaip ugdyti vaiko pareigą, atsakomybę, gyvenimišką nuovokumą ir supratimą, kad kartais reikia padaryti tai, ką reikia padaryti?

1. Visų pirm,a vaiką auginantys ir su juo nuolat būnantys suaugusieji (mama, tėtis gal kartais močiutė jei ji būna kas dieną ar auklė) turi susitarti, kad jei vienas pasakė, kitas tyli nors ir nepritaria. Jei mama paskyrė užduotį ar davė terminą kiek būti lauke tėtis to paliepimo nekeičia. Jei vaikas bando iš tėčio išpešti kitokį leidimą nei gavo iš mamos, tėčiu privalu vaiką siųsti pas mamą, kad bandytų su mama susitarti. Žinoma, tėčiui leidžiama pamokyti vaiką kaip tartis su mama, bet jokiu būdu ne keisti mamos (ne)leidimą.

Vėliau vakare vaikui nuėjus miegoti tėtis gali mamai pasakyti, kad būtų leidęs lauke pabūti ilgiau, nes…

Šitokiu būdu užkirsite vaikui kelią nuolat ieškoti kas jį išgelbėtų nuo nemalonių reikalų. Juk gana dažnai pasitaiko, kad vienas tėvas kažką liepia ar draudžia, o kitas pagaili ir leidžia, ar dar blogiau, kažką slepia nuo kito tėvo. Taip bėgiodamas nuo vieno prie kito vaikas gali išvengti praktiškai bet kokių pareigų ir darbų.

2. Gyvenimą organizuokite (kelkitės ryte ar ruoškitės į svečius truputį anksčiau) taip, kad vaikas savo tempu spėtų save apsitarnauti: nusiprausti, išsirinkti drabužius, apsirengti, pavalgyti, pasikloti lovą ir t.t. Jei gyvenimą organizuosite taip, kad mažas vaikas ir taip patirdamas stresą, kad jam nesigauna taip mikliai kaip suaugusiam, papildomai bus raginamas paskubėti, nes nebėra laiko, jis tiesiog nustos bandyti ir prieštaraus bet kokiems Jūsų reikalavimams būti savarankišku.

Net jei Jums atrodo, kad Jūsų 3-metis niekada neišmoks pats ryte apsirengti, galite būti tikri, kad maždaug 5 metų jam tai gausis jau pakankamai vikriai Taip pat, būkite tikri, kad Jūsų vaikui bus sarmata prieš draugus, Jums pikta, o aplinkiniams juokinga kai 6-metis (normalios nesutrikusios raidos) vis dar nemokės pats išsiversti megztinio ar užsisegti užtrauktuko.

3. Net ir metų vaikui nieko „neužkirskite“ daryti nedelsiant. Bet kuris šio pasaulio žmogus gavęs nurodymą kažką daryti čia ir dabar neabejotinai tam prieštaraus. Mažam vaikui duodami neatidėliotinus nurodymus išugdote jam automatinį prieštaravimo viskam, ką tik pasakote, refleksą. Galiausiai gali atsitikti taip, kad Jūs dar nebaigėte sakinio, o vaikas jau sako „ne“.

Kaip tai atrodo realybėje? Žaidimų aikštelėje net ir metų vaiką būtina įspėti iš anksto, kad netrukus eisite namo (6-metį vėliau galėsite iš anksto įspėti, kad namo eis 20 val.). Pasakykite mažyliui, kad dar gali pačiuožinėti arba kažką kito nuveikti, nes tuoj eisite. Sutarkite ką dar vaikas padarys prieš einant (nučiuoš 3 kartus, pastatys smėlio pyragėlį, pasisups). Sužaidus sutartus žaidimus eikite namo. Jei vaikas verkia po kelių tokių kartų turėtų nustoti. Ir taip iš anksto įspėkite apie artėjančius bet kokius privalomus darbus: ėjimą miegoti, dantų valymąsi, lovos klojimą, žaislų tvarkymąsi, valgymą, prausimąsi, ėjimą gaminti tėčiui vakarienės ir t.t. ir t.t. Nuo kuo mažesnio laiko vaiką pratinkite prie minties, kad dienoje yra laikas darbams, kuriuos būtina atlikti. Apie juos įspėkite ir jiems nuteikite iš anksto, kad vaikas galėtų tam morališkai nusiteikti. Jeigu jau pavėlavote ir turite kiek vyresnį neklaužadą jį taip pat iš anksto informuokite apie artėjančius dalykus. Pvz. išeikite į balkoną ir perspėkite 6-metį, kad už 10 min. Reiks grįžti valgyti arba namo. Vėliau po 10 min. Išeikite į balkoną ir pasakykite, kad „jau“. Vaikui tiesiog nebus kaip prieštarauti.

4. Vaikui nieko neliepkite. Žaislams bei jo asmeniniams daiktams sutvarkyti sugalvokite kokį ritualą ar taktišką priminimą. Kai norėsite, kad vaikas padėtų Jums taip ir paprašykite: „Gal galėtum pabūti mano didelis padėjėjas ir man padėti……?“. Jei vaikas šiuo metu kažką veikia ir nenori padėti paklauskite kada galėtumėte sulaukti jo pagalbos, nes Jums labai labai reikalinga didelio protingo vaiko pagalba (normalu, kad Jums gali tekti palaukti, juk ir vaikas dažnai laukia kol baigsite savo reikalus ir skirsite laiką jam). Štai taip ir laukite pagalbos, nedirbkite darbo vieni, net jei skubate

Apie tai, kad vaikas Jums padėjo papasakokite iš darbo grįžusiam tėčiui / mamai. Suorganizuokite tokią situaciją, kad skambinate močiutei ir kalbate tarsi vaikas negirdi Jūsų pokalbio (bet jis būtinai turi girdėti). Pokalbio metu labai vaizdingai ir įspūdingai papasakokite apie tai, kokios didelės pagalbos sulaukėte. Taip pat tarsi vaikui negirdint (bet iš tikro jam girdint) apie vaiko gerus darbus papasakokite kaimynams, draugams ir t.t.

5. Kartais, visai nelauktai ir netikėtai, ištraukite iš piniginės pinigėlį ir duokite vaikui sakydami, kad čia tiesiog šiaip, todėl, kad jis visada / dažniausiai toks geras, paslaugus, mandagus protingas, savarankiškas, žino savo darbus, pareigas ir atsakomybes. Žodžiu už tai, kad jis kuo puikiausiai dirba nuostabiu vaiku.

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.