1. Žmogus gali būti alergiškas bet kokiam maisto produktui.
Tiesa, tačiau net 90 proc. visų Jungtinėje Karalystėje pasitaikančių alerginių reakcijų sukelia vos keli maisto produktai, tarp kurių salierai, lubinų miltai, pienas, moliuskai, garstyčios, riešutai, žemės riešutai, sezamo sėklos, soja ir sulfitai.
2. Tie, kuri sako, kad yra alergiški maistui, iš tiesų tiesiog yra išrankūs.
Netiesa: alergija maistui yra rimta ir dažnai gyvybei pavojinga reakcija į tam tikrą maisto produktą. Tam tikrų maisto produktų netoleravimas yra ne tokia rimta problema, tačiau taip pat gali sukelti nemalonią reakciją.
3. Truputis nepakenks.
Netiesa: net ir truputis kažko, kam žmogus yra alergiškas, gali ir tikrai pakenks. Be to, jei patiekalas pagamintas naudojant produktą, kuriam žmogus alergiškas, jo išėmimas iš patiekalo nepadės. Net ir nedidelis alerginę reakciją iššaukiančio produkto kiekis gali sukelti rimtų problemų.
4. Gaminant įmanoma pašalinti iš maisto alergenus.
Netiesa: nesvarbu, kiek laiko gaminsite, ar kokioje karštoje temperatūroje tai darysite, alergenai nepradings.
5. Alergija maistui – retas reiškinys.
Deja, bet nuo alergijos tam tikram maistui kenčia kone 2 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių: 5 proc. vaikų ir 2 proc. suaugusiųjų, o šie skaičiai kasmet auga.
6. Alergija maistui – genetiškai paveldima.
Tiesa, jei tėvai arba seserys/ broliai yra alergiški maistui arba netoleruoja tam tikrų maisto produktų, turite didesnę tikimybę ir patys būti alergiški maistui.
7. Alergija maistui – išaugama.
Ir tiesa, ir ne. Daugelis vaikų išauga alergiją kiaušiniams ir pienui iki 5 metų amžiaus, tačiau alergija žemės riešutams, jūros gėrybėms, žuviai ir ant medžių augantiems riešutams su amžiumi pradingsta itin retais atvejais.
Nuotrauka: Alergija (© Flickr)
Palikti komentarą