Vaiko niekinimas (Child abuse).
Tai Vakarų kultūroje atsiradęs reiškinys, nežinomas senose kultūrose.
Po Antrojo pasaulinio karo apie jį parašyta tūkstančiai straipsnių ir išleista šimtai knygų. Child abuse sunkiai į lietuvių kalba išverčiama sąvoka. Ji reiškia vaiko apleidimą ir dėmesio nekreipimą į jo pagrindinius poreikius, netgi paniekinimą. Turtingose, materialios gerovės šalyse kenčia vaikai. Turtingiems tėvams vaikas dažnai yra tarsi „bagažas“, kuris paliekamas pas kaimynus, pas gimines arba tiesiog vienas. Toks vaikas turi tiek pat abejingų globėjų, kaip ir našlaitis prieglaudoje. Po metų kitų jis atrodys kaip meilės nepatyręs vaikas, kuriam pasaulis nėra saugi vieta gyventi. Europa, – sakė popiežius Benediktas XVI (2007-01-04), – nenori turėti vaikų ir atsisako skirti laiko ir aukotis vaikų labui.
Šis reiškinys sparčiai plinta ir Lietuvoje. Visi kalba tik apie teises, o pareigos pamirštamos, apie jas kalbėti tiesiog nepriimta. Ir vaikus auklėjame ta pačia dvasia: jie žino tik apie teises, o kur kalbama apie vaikų pareigas? Neturtingi tėvai savo vaikus palieka ar atiduoda valstybės priežiūrai. Atsirado nauja sąvoka – našlaitis turintis tėvus. Statistika bauginanti. Tik kas tryliktas vaikų globos namų augintinis yra tikras našlaitis. Blogiausia yra tai, kad taip užaugę vaikai patys tampa blogais tėvais. Ir šis reiškinys sparčiai plinta.
Tai akivaizdžiausias tautos ir visuomenės žlugimo požymis: nebesirūpinama savo tęstinumu. Nyksta pareigos ir pasiaukojimo jausmas, kurio pamatai taip pat padedami gyvenimo pradžioje. Visuomenė, apleidusi savo vaikus, yra pasmerkta lėtam išnykimui. Tai akivaizdžiai matosi statistinėse suvestinėse. Bet vėlgi, niekam tai nerūpi, nes dauguma visuomenės narių, kartu su visumos bei religiniu jausmu yra praradę ir giminės pratęsimo jausmą. Turtingiausiose ES šalyse giminės pratęsimo pareigą už europiečius atlieka musulmonai. Statistinės suvestinės ir prognozės rodo akivaizdžias pasekmes, bet kam tai rūpi? Materialios gerovės visuomenė gyvena tik šia diena.
Laukite tęsinio…
Aleksandras Žarskus
Informacijos šaltinis: Balarama.lt
Palikti komentarą