Į jūsų klausimą atsakė vaikų ir paauglių psichologė Aurelija Ananjevaitė.
Ačiū Jums už laišką. Jūsų klausimas labai aktualus, nes daug vaikų nerimauja atsakinėdami prieš klasę.
Stovėdami prieš klasę, vaikai yra labiau pažeidžiami. Jie vertinami ne tik mokytojo, bet ir visų klasės draugų. Vaikai gali dalintis tokiomis mintimis: „Kai man reikia atsakinėti prieš klasę, man džiūsta burna“ arba „Jau vien nuo minties, kad man reikės eiti atsakinėti prie lentos, aš pradedu nervintis.“
Jei vaikas iš baimės, jog teks atsakinėti prieš klasę, pamiršta viską, ką mokėsi, tai rodo, jog jis anksčiau patyrė nesėkmę ir nenori to išgyventi antrą kartą.
Todėl pirmiausiai svarbu išsiaiškinti, iš ko ši vaiko baimė kyla ir kas lėmė jos atsiradimą.
Gali būti, kad vaikas po atsakinėjimo prie lentos buvo stipriai sukritikuotas. O gal pajuto, kad mokytojas ar kiti suaugusieji iš jo per daug reikalauja, o jis tų reikalavimų negali įgyvendinti?
Taip pat gali būti, jog vaikas bijo atsakinėti prie lentos, nes buvo išjuoktas klasės draugų. Trumpai tariant, vaiko baimei atsakinėti įtakos turi nepasitikėjimas savimi, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos sumažėjusiam norui mokytis.
Siekdami padėti vaikui susigrąžinti pasitikėjimą savimi, pirmiausiai turime padėti jam gerai pažinti ir suprasti jausmus, kurie kyla pagalvojus apie atsakinėjimą prie lentos. Kas vaiką labiausiai gąsdina: mokytojo įvertinimas, klasės draugų pastabos ar tai, jog suklys ir pasakys viską ne taip, kaip buvo išmokęs?
Kad vaikas jaustųsi saugiau eidamas atsakinėti prieš klasę kitą kartą, galite drauge su juo parepetuoti situaciją, kai jam tenka atsakinėti. Vėliau kartu pasikalbėkite, kas buvo sunkiausia, ir apgalvokite būdus, kaip galima šiuos sunkumus įveikti.
Tam, kad kuo mažiau vaikas pamirštų medžiagą, kurią išmoko, svarbu jį mokyti įvairiausių mokymosi būdų. Jei jam reikia papasakoti tekstą, drauge pasidarykite to teksto pasakojimo planą, kuriuo galėtų pasinaudoti ir pamokos metu.
Jei reikia deklamuoti eilėraštį, tegu kiekvienam eilėraščio posmui sukuria po mažą piešinuką, kuris padėtų prisiminti eilėraštį.
Svarbiausia – vaiką mokyti ne „iškalti“ medžiagą, o padėti jam susikurti savą mokymosi sistemą. Be to, mokykite vaiką eksperimentuoti, skatinkite išbandyti naujus dalykus ir kartais paskatinkite nebijoti klysti. Juk klaidos yra geriausios mūsų mokytojos.
Kai vaikas atliko užduotį savarankiškai, nepraleiskite progos pagirti jo už nuopelnus ir darbą. Tai vaikui suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir atkreips dėmesį į tai, kas jam sekasi geriausiai.
Kad būtų kuo daugiau sričių, kur vaikui sekasi, padėkite jam surasti popamokinę veiklą, kuri iš tiesų jį domintų ir kurioje jis galėtų save išreikšti. Tai gali būti sportas, piešimas, grojimas kokiu nors instrumentu ar šokiai.
Taip pat, jei vaikui baisu atsakinėti prieš klasę, kartais svarbu, kad ir tėvai ar kiti artimi suaugusieji pasidalintų, ko jie bijojo vaikystėje ir kaip tas baimes jie įveikė. Šie pasakojimai parodys, kad vaikas yra ne vienintelis, kuris kažko bijo, ir kad visos baimės gali būti įveikiamos.
Šiuo atveju svarbus ir mokytojo vaidmuo, jo reakcija, kai mokinys sutrinka atsakinėdamas per pamoką. Mokytojas turėtų palaikyti vaiką, duoti jam laiko susikaupti ir pabandyti iš naujo. Mokytojas taip pat labai padėtų, jei padrąsintų ir pabrėžtų vaiko stipriąsias ypatybes.
Taigi, jei norite padėti vaikui įveikti baimę atsakinėti prie lentos, spręskite šią problemą ne tik namuose, bet stenkitės bendradarbiauti tiek su mokytojais, tiek su mokyklos pagalbos specialistais. Taip greičiau įveiksite šį sunkumą.
Kantrybės Jums!
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą