Viena Amerikos žaislų kompanijų sukūrė belyčių barbių liniją, teigiama, kad tai jaunajai kartai pridės daugiau tolerancijos. Tačiau ekspertai sako, kad tokie žaislai gali turėti žalos vaikų psichikai.- Kaip vertintumėte tokią belyčių lėlių liniją? – „Vakaro žinios“ paklausė gydytojo psichiatro Gintauto Vaitoškos.
– Poveikis gali būti dvejopas: viena vertus, lėlė be lyties yra gender ideologijos pastanga sukurti vaikams iliuziją, kad jie gali pasirinkti lytį. Tad gali būti, kad vaikų, nežinančių, kokios lyties jie yra, daugės. Tačiau, kita vertus, galima pastebėti, kad lėlė tam tikra prasme yra panaši į tą, su kokia mergaitės žaidė prieš barbės įsigalėjimą. Princesė, kuri yra viena klasikinių lėlės tipų šalia kūdikį vaizduojančios lėlės, niekada neatrodydavo kaip nuoga suaugusi moteris.
Mergaitės puošdavo jos plaukus, „siūdavo“ puikias sukneles, tačiau princesės kūno formos būdavo vaikiškos. Natūrali vaiko psichologija prilaikė jas nuo per ankstyvo žmogaus kūno erotizavimo, dėl kurio skundėsi net labai liberali Amerikos psichologijos asociacija.
Beje, neatitikimas „fantastinėms“ barbės formoms galimai yra vienas iš nepasitenkinimo savo lytimi faktorių, kada mergaitės nori tapti „berniukais“. Tad galima galvoti, kad tokia „normalesnė“ barbė paradoksaliai padės joms save geriau priimti nefetišizuojant kūno išvaizdos.
– Už moterų teises kovojantys aktyvistai pasaulyje yra išsakę nuomonę, kad pernelyg liesa barbė padarė žalos mergaičių grožio suvokimui – sakoma, kad siekdamos barbės lieknumo mergaitės suserga anoreksija. Ką padarys lėlė be lyties?
– Jei mergaitėms nebus pučiama į galvą migla, kad jos gali pasirinkti, kokios lyties būti, „belytė“ barbė gali padaryti neblogą paslaugą sveikai mergaičių lytinei tapatybei.
– Apskritai kokio amžiaus vaikai jau įsisąmonina lyčių skirtumus?
– Savo gimties (lyties) įsisąmoninimas yra palaipsnis procesas; vaiko raidos tyrėjai sako, kad svarbiausias periodas yra antrųjų metų antra pusė – 18-24 mėnesiai. Svarbiausias, nes tapatybė formuojasi ir prieš, ir kurį laiką po šio periodo.
– Ar darželyje, mokykloje kalbėjimas apie homoseksualumą, translyčius vėliau gali turėti įtakos asmens seksualinei orientacijai?
– Vaikai yra jautrūs ir įtaigūs. Jei paseksite pasaką, kaip du vyriškos gimties pingviniukai norėjo turėti vaikelį, blogieji pingvinai jiems neleido ir įkišo juos į kalėjimą, o gerieji pingvinai išvadavo, davė jiems (atėmę iš kokios nors blogos pingvinės) tikrą kiaušinį, iš kurio išsirito laimingas paukštelis, turintis du tėvelius – nesunkiai juos „apšviesite“, kad du tėvelius turėti gali būti neblogas variantas.
Taip pat, kad tiems tėveliams yra žiauru neleisti atšvęsti vestuvių.
Atsakyti į klausimus, kas yra homoseksualas ir kodėl jų daugėja, reikalinga truputį giliau, nei aiškina propagandiniai teiginiai. Tam tikro amžiaus vaikas jau gali suprasti dažniausią homoseksualaus potraukio priežastį: berniukas, neturėdamas pakankamai geros draugystės su tėčiu, gali jaustis silpnesnis už kitus berniukus ir „stipriaisiais“ labai žavėtis. Paauglystėje susižavėjimas pavirsta įsimylėjimu. Vidinio skausmo tai neišsprendžia, geriau tokiam žmogui linkėti atsikratyti savo „nepakankamo stiprumo“ iliuzijos.
Lyties tapatybės problemos yra skausmingas dalykas – žmogus savęs nemėgsta. Užsienio šalyse tokių atvejų, ypač paauglystės amžiuje, per pastaruosius 15 metų padaugėjo keliasdešimt kartų.
Pasimetę medikai ėmėsi drastiškų priemonių: chemiškai blokuojamas brendimas, kad vaikas galėtų „nuspręsti“ būti jam vyru ar moterimi sulaukus šešiolikos. Tokia „terapija“ stabdo kaulų augimą, mažina jų tankį bei negrąžinamai sunaikina vaisingumą.
Tačiau medicinos pasaulyje ima pasigirsti blaivių balsų: vaikus reikia ne chemiškai kastruoti, o padėti jiems psichologiškai. Kaip tik atėjo žinia iš Australijos, kad net 260 gydytojų pasirašė po žymaus pediatro peticija sustabdyti cheminio brendimo blokavimo „praktiką“.
Edita SIAVRIS, respublika.lt
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą