Akimirka, kai paskutinis vaikas uždaro namų duris ir išvyksta kurti savo savarankiško gyvenimo, tėvams dažnai būna emociškai dviprasmiška. Nors didžiuojatės savo atžalos branda, natūralu pajusti staigią tuštumą. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas tuščio lizdo sindromu.
Nors tai nėra klinikinė diagnozė, tai – reikšmingas raidos etapas, reikalaujantis emocinio persitvarkymo. Štai ką verta žinoti apie šią būseną ir kaip ją įveikti.
Kas iš tiesų vyksta?
Dauguma tėvų daugelį metų savo tapatybę grindė „globėjo“ vaidmeniu. Vaikams išsikrausčius, šis vaidmuo staiga pasikeičia, o tai gali sukelti:
Praradimo jausmą: liūdesį, panašų į gedulą.
Kontrolės praradimą: nebežinote smulkmenų apie vaiko kasdienybę.
Santykių įtampą: sutuoktiniai lieka „akis į akį“ ir turi iš naujo mokytis bendrauti be vaikų kaip „buferio“.
Egzistencinius klausimus: „Kas aš esu dabar?“ ir „Kokia mano prasmė?“.
Patarimai, kaip lengviau išgyventi šį etapą
Psichologai pabrėžia, kad šis laikotarpis yra ne pabaiga, o transformacija. Štai keletas strategijų, pagrįstų šeimos terapijos įžvalgomis:
1. Leiskite sau jausti
Neneikite liūdesio. Normalu jausti tuštumą praeinant pro tylų vaiko kambarį. Suteikite sau laiko adaptuotis – adaptacija vidutiniškai trunka nuo kelių mėnesių iki metų.
2. Keiskite bendravimo formą
Svarbu rasti aukso vidurį tarp „dusinančios“ kontrolės ir visiško atsiribojimo.
Sutarkite dėl reguliarumo: pavyzdžiui, vaizdo skambutis sekmadieniais.
Naudokite technologijas: trumpos žinutės leidžia palaikyti ryšį netrikdant jauno žmogaus privatumo.
Gerbkite jų erdvę: leiskite jiems patiems spręsti problemas – tai stiprina jų pasitikėjimą savimi.
3. Investuokite į save ir partnerystę
Dabar turite brangiausią valiutą – laiką.
Hobiai: prisiminkite veiklas, kurias atidėjote „geresniems laikams“.
Santykių atnaujinimas: skirkite laiko pasimatymams su sutuoktiniu. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelio porų pasitenkinimas santuoka po vaikų išsikraustymo netgi išauga, jei investuojama į bendrą laisvalaikį.
4. Susitaikykite su „naujuoju“ vaiko kambariu
Daugelis tėvų bijo liesti vaiko kambarį, kad šis nepasijustų nepageidaujamas. Tačiau erdvės pritaikymas savo reikmėms (paverčiant ją darbo kambariu ar sporto kampeliu) yra sveikas psichologinis žingsnis, simbolizuojantis naują gyvenimo etapą.
Kada verta sunerimti?
Nors liūdesys yra normalus, stebėkite, ar jis netampa gilesne problema. Jei jaučiate, kad:
Liūdesys trukdo kasdienei veiklai ar darbui;
Negalite nustoti verkti praėjus keliems mėnesiams;
Vartojate alkoholį ar kitas priemones emocijoms malšinti;
Jaučiate nuolatinę beviltišką tuštumą.
Tokiu atveju vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.
Atminkite: Jūsų, kaip tėvų, misija buvo užauginti savarankišką žmogų, gebantį išgyventi be jūsų kasdienės priežiūros. Tai, kad vaikas išvyko, yra jūsų sėkmės įrodymas, o ne praradimas.
Palikti komentarą