Vieną kartą turtingas tėvas nusprendė parodyti savo sūnui, kas tai yra neturtas ir nusiuntė jį į valstiečio šeimą, į kaimą. Ten vaikas praleido tris dienas ir tris naktis. Pakeliui į miestą, sėdėdamas mašinoje, tėvas paklausė:
— Ką naujo tu sužinojai per šias tris dienas?
Ir vaikas pasidalino savo įspūdžiais:
- Mes turim vieną šunį, o jie keturis.
- Mes turim baseiną su išvalytu vandeniu, kuriame atsispindi sodas, o jie turi upę su krištolo švarumo vandeniu, kurioje plaukioja žuvys ir auga meldai.
- Mūsų sode yra elektrinis apšvietimas, o jiems šviečia žvaigždės ir mėnulis.
- Mūsų sodas tęsiasi iki sienos, o jų sodas – iki horizonto.
- Mes perkam savo maistą. O jie jį augina, renka, gamina.
- Mes klausomės kompaktinių diskų. Jie klausosi svirplių, paukščių ir visokių gyvūnų. O dar ten yra kaimynas, kuris dirba žemę.
- Mes naudojamės mikrobangų krosnele. Jų maistas, pagamintas ant atviros liepsnos, neapsakomai skanus.
- Mes bijom žmonių ir pasistatėm tvoras, o jų durys visada atidarytos. Jie gyvena apsaugoti draugiškų kaimynų.
- Mūsų gyvenimas glaudžiai susijęs su mobiliais telefonais, kompiuteriu, televizoriumi. O jų gyvenimas – tai didelės draugiškos šeimos, dangus, saulė, vanduo, laukai ir gyvuliai.
Tėvas buvo labai sujaudintas sūnaus pasakojimo. O sūnus tuo tarpu padarė savo kelionės išvadą:
— Ačiū, tėti. Tu ne tik parodei man , kokie mes vargšai. Aš supratau, kad su kiekviena diena mes tampame dar skurdesni, nes vis labiau tolstam nuo gamtos.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą