Pagaliau sau pripažinau, kad iš mūsų snaigių karpytojai labai nekokie… 🙂 Na, dėl proceso tikrai galim darbuotis, ranką miklinti ir lavinti galim ir norim, ir, panašu, kad kol kas mums to gana. Neneriam į karpymo/ pjaustymo subtilybes bei raštų vingrybes.
Užtat šiemet snaigių pakarpėm minimaliai. Bet žiemos tai laukiam! Ir tą laukimą nutarėm nuspalvinti ir nuskaidrinti.
Taigi jūsų dėmesiui – spalvotos vitražinės snaigės.
Joms padaryti mums reikėjo:
- Vitražinių dažų (dažai stiklui dekoruoti)
- Įmautės
- Atspausdinto snaigės piešinio
Lapą su atspausdintomis snaigėmis (dvi ant lapo) įdėjau į įmautę ir taip vaikai galėjo apvedžioti-nupiešti snaigę.
Mažajam rūpėjo daug spalvų, vyresnėliui – linijų tikslumas. O kai vaikai baigė savo kūrybą, prisėdau ir aš. Nes iki to, tik keičiau įmautes, stebėjau, kad nesusilietų ir nesuliptų jau padaryti darbeliai. Piešti patiko ir man. Sakyčiau, raminanti ir skandinanti veikla 🙂 Turiu minty, kad ėmiau ir pasinėriau į linijas ir spalvas. Beveik galima vadinti terapija.
Snaigės ant įmaučių išbuvo apie parą, bet šiaip pakanka 12 val., kad pilnai išdžiūtų. Mes pasilikom kitam vakarui darbelį – viską suklijuoti.
Vaikai nusprendė, kad klijuosim ant veidrodžio, taip ir padarėm. Išdžiuvusios snaigės tampa skaidrios, spalvos suintensyvėja, patamsėja ir pasidaro ryškesnės.
Patarimas/ žinutė sau ateičiai: geriau daryti storesnes linijas, kad būtų lengviau klijuoti, nes jos pinasi, vejasi, limpa ir sunku atlipinti. Žodžiu, vyresnėlio snaigės labiau tiko klijavimui, nei manosios.
Tegul žiema vienaip ar kitaip ateina!
Informacijos šaltinis: suvaikais.lt
Palikti komentarą