Nutariau pasidalinti savo nuomone apie vertybes santykiuose. Kam jos reikalingos? Kodėl vertėtų apie jas susimąstyti? Kodėl be vertybių nėra prasmės pradėti santykių?
Mano klientus visada apstulbina klausimas: “Kokios yra jūsų gyvenimo vertybės? Kuo remiatės, į ką orientuojatės, kurdami šeimą?” Klausantis klientų istorijų, susidaro įspūdis, kad tiek vyrai tiek moterys – kaip akli kačiukai. Jie aiškina: “tiesiog įsimylėjau”, “mums paprasčiausiai gera kartu”, “Mes paprasčiausiai nutarėme gyventi kartu”. Tai jeigu viskas taip “paprasta”, iš kur tada paskui atsiranda visi tie konfliktai, nesutarimai ir siaubinga skyrybų statistika?
Vertybės – tai kai kas labai svarbaus, reikšmingo, būtino, reikalingo žmogui. Kai kas labai vertingo.
Aš skirstau vertybes į pirmines ir antrines. Tačiau antrinės ne mažiau svarbios. Tuojau paaiškinsiu.
Pirminės vertybės – tai bazė, pamatai, kurių dėka žmogus supranta, kokių santykių jis nori. Kaip jie turi atrodyti? Kokį jis šalia savęs žmogų, vyrą ar moterį, pasirengęs matyti.
Pavyzdžiui, moters įsitikinimu, jos gyvenime nėra vietos priklausomybę kenčiančiam vyriškiui (alkoholis, lošimai ir t.t.). Vyras turi būti išsilavinęs, komunikabilus, turi suprasti, kas yra konstruktyvus dialogas. Turi mylėti savo tėvus ir suprasti, kas yra šeima. Dar jis turi būti neištikimybės priešininkas, gyventi aktyvų gyvenimą ir t.t.
Kitaip sakant, jeigu moteris ateina į konsultaciją ir sako, kad jos vertybių sistemoje vyras neturi gerti ir drybsoti ant sofos priešais televizorių po darbo, o jis visa tai daro, tai tada man kyla klausimas: kaip taip gavosi, kad pradėjote gyventi su tinginiu alkoholiku?
Dabar turbūt pasakysite, kad kai susipažinote, jis toks nebuvo. Niekai visa tai. Jis visada toks buvo, tiesiog įsimylėjusi nenorėjote to matyti. Ir tai dar ne visa bėda. Bėda dar ir ta, kad jūs pamiršote savo gyvenimiškas vertybes.
Vertybių sistema – nesikeičia. Ji – statiška. Kodėl? Grįžkime prie apibrėžimo – vertybės yra tai, kas be galo svarbu ir reikšminga. O kai imate kaitalioti kažką sau be galo svarbaus ir reikšmingo, šis faktas byloja, jog jūs tokiais momentais save nuvertinate. O jeigu save nuvertinote, reiškia, komforto tokiuose santykiuose nejausite.
Mėgindama pašalinti savo vidinį konfliktą, užsiimsite kapstymusi savyje, ieškosite problemos savyje, nusmuks jūsų savivertė, imsite gyventi lūkesčiais, kad galbūt vyras kaip nors kada nors pasikeis, reikia tiktai palaukti…
Iš čia išvada: nesutikite pradėti santykių, kuriuose jūsų vertybių sistema skirsis nuo partnerio vertybių sistemos.
Antrinės vertybės – tai vertybės šeimos viduje. Galima pavadinti jas buitinėmis.
Pavyzdžiui, jūs mėgstate švarą, gėles, namų augintinius, paveikslus ant sienų ir t.t. O jūsų vyriškis pakęsti negali, kai ant sienų kažkas pakabinta ir labai nemėgsta augintinių.
Kažkas pasakys, kad metams bėgant “prisitrinsite”, juk tai smulkmenos. Anaiptol! Tai ne smulkmenos, tai partnerių antrinės vertybės! Jiems sutapo bazinės vertybės – nuostabu. Tačiau šeimos viduje pastoviai kils konfliktų dėl nesutampančių antrinių vertybių.
Pasakykite man, kaip galima priprasti prie to, kad partneris, jūsų manymu, pavertė namus kiaulide? Ji paskui jį viską tvarkys, galbūt su juo pasikalbės, bet galiausiai anksčiau ar vėliau neištvers ir sprogs. Jeigu vyro nuo mažens neišmokė tvarkos, jis nepasikeis. Toks jo gyvenimo būdas. Beje, čia aš jokiu būdu nenoriu juodinti vyrų, ta pati istorija gali turėti ir atvirkštinį variantą.
Ką išgirstu iš klientų po bendrai nugyventų metų, dviejų ar penkių?
MES VISIŠKAI SKIRTINGI!!!
Žinoma, skirtingi! Tik tokiais jūs netapote, skirtingi jūs buvote nuo pat pradžių. Tiesiog nesutapo jūsų vertybių sistemos. Nepanorote pamatyti realaus partnerio. Nepanorote giliau jo pažinti. O tai, ką sužinodavote ir kas jums nepatikdavo, paprasčiausiai ignoruodavote: “nieko baisaus, prisitrinsime, mudu juk mylime vienas kitą, šiaip jis neblogas žmogus…”
Jeigu norite sukurti sveikus santykius, kuriuose jums bus gera, komfortiška ir lengva, visada remkitės savo vertybėmis. Neskubėkite pradėti bendro gyvenimo, pažinkite savo partnerį, domėkitės juo ir jo gyvenimo būdu.
Jeigu nesutampa bent vienas jūsų vertybių “sąrašo” punktas, ieškokite toliau, tai – ne jūsų partneris.
Kas nors dabar tikriausiai pasakys, jog taip galima visą gyvenimą praleisti, ieškant idealo, tačiau esmė ne ta, kad ieškome idealumo, o ta, kad norime būtent to žmogaus, su kuriuo gerai jausimės, nuo kurio norisi turėti vaikų ir su kuriuo norėtųsi sulaukti senatvės.
Jei visiškai aklai įsipainiojate į santykius, ar užmerkiate akis į tai, kas jums nepatinka, kalba šiuo atveju eina jau ne apie vertybes, o apie priklausomybę nuo santykių. Nesvarbu, su kuo, svarbu – ne viena/ne vienas. Tačiau tai jau visai kita istorija.
Man rodos, jeigu žmonės kurtų šeimas, atsižvelgdami į savo vertybes ir prioritetus, skyrybų nebūtų apskritai, nes paprasčiausiai neliktų dėl ko skirtis.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/santykiai-ir-vertybes/
Palikti komentarą