Šiais mokslo metais pirmą kartą pedagogams bus mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių dalyvauti popamokinėje veikloje, o mokyklų vadovai nebeves pamokų – taip bus užtikrintas optimalesnis darbo krūvis ir atlygis mokytojams.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, pagrindinis švietimo uždavinys šiais mokslo metais – pagerinti mokinių pasiekimus bei sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos kokybės. Ypatingą dėmesį žadama skirti pamokai.
„Neturi būti nė vienos praleistos pamokos. Kiekviena pamoka labai svarbi vaiko mokymosi procesui ir ne bet kokia pamoka, o veiksminga pamoka, kurioje vyksta aktyvus mokymasis. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, – sakė A. Pitrėnienė.
Ministrė pabrėžė, kad kiekvienas mokinys savo mokykloje turi gauti kokybišką ugdymą ir pagalbą laiku.
„Kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo, ar iškilus neaiškumams besimokant, neatidėliojant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultavimui skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose ugdymo planuose ir jos turi būti panaudojamos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Šiais, jau prasidedančiais, mokslo metais pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų. Visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką – tai turėtų prisidėti prie mokinių sveikatos gerinimo. Nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių penkių valandų iki dvidešimties – numatoma skirti socialinei veiklai. Tikimasi, kad tai padės ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, atsakingumą. Taip pat siūloma, kad mokykla privalo pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m. Be to, laukia dar vienas svarbus iššūkis – diskusija su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo panaudojimo atrenkant abiturientus studijoms.
Plečiant popamokinės veiklos galimybes, nuo spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis. Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatoma po 15 eurų per mėnesį.
Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama keisti klasės krepšeliu. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, mokinio krepšelis šiandien nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę mokyklose, užtikrinti socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo 2016 m sausio 1 d. bus išbandoma „klasės krepšelio“ metodika.
Taip pat mokslo metai paskelbti Mokyklos bendruomenės metai.
ŠMM duomenimis, rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai, tai yra per 29 tūkstančius. Šiais metais pirmokų bus daugiau negu jas baigs abiturientų.
Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkst.: nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst.
Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010-2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014-2015 m.m. – 12 tūkst.)
Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip praėjusiais metais: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.
3 tūkst. mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138 tūkst.).
© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą