Rugpjūčio pabaigoje uostamiestyje vykusioje diskusijoje „Pedagogo darbo kontekstas Klaipėdos mieste“ susirinkę mokytojai, mokiniai, jų tėvai bei politikai svarstė, koks šiandien turi būti mokytojas, su kokiais iššūkiais jis susiduria. Diskusijos dalyviai sutarė, jog sėkmingai švietimo sistemai reikia visų grandžių indėlio – ne tik mokytojų, bet ir mokinių bei jų tėvų pastangų.
Pedagogai – ne vieni
„Šiandien mokytoju iš didžiosios raidės vadinamas tas, kuris sugeba išsikovoti sau autoritetą – jam nereikia kelti balso per pamoką, kad suvaldytų mokinius. Tas, kuris be galo myli savo dėstomą dalyką, puikiai jį išmano ir nebijo su mokiniu apie jį padiskutuoti ar suklydęs pripažinti savo klaidą“, – tokį idealų mokytojo paveikslą nupiešė Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Laura Masiliauskaitė.
Moksleivė pripažįsta, jog, deja, ne visų pedagogų požiūris į savo darbą yra būtent toks. Esą, nors mokiniams stinga pagarbos mokytojams, neretai tą patį galima pasakyti ir apie pačius pedagogus mokinių atžvilgiu.
„Norisi, kad mokytojas noriai bendradarbiautų su mokiniais, suprastų ir išklausytų juos, o ne galvotų, kad jie tik maži vaikai, kurie nieko nesupranta. Taip tarp mokytojo ir mokinio atsirastų abipusė pagarba“, – pridėjo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinių savivaldos pirmininkė Audra Skuodaitė.
Diskusijoje pabrėžta ne tik mokinių įsitraukimo į mokykloje priimamus sprendimus svarba, bet ir jų tėvų. Kaip teigė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, šeima yra tas šaltinis, iš kurio vaikas išmoksta to, ką jau atsineša į mokyklą. Todėl tėvai yra svarbiausi ugdymo sistemoje, o pedagogai jiems tik pagelbėja.
Be to, moteris pabrėžė, jog tėvai turėtų išmokyti vaiką pagarbos mokytojui. Jei visada taip būtų, mokykloje kiltų daug mažiau problemų dėl konfliktiškų santykių tarp mokytojo ir mokinio.
„Šiandien mokykla dar nėra pasiruošusi diskusijai su tėvais, nėra atvira jiems. Yra mokyklų, kur tėvai aktyviai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, tačiau tai nėra dažnas atvejis Lietuvoje“, – sakė K. Paulikė.
Pedagogai tikina, jog siekia užmegzti ryšį su mokinių tėvais, tačiau šie dažnai kelia nepagrįstų reikalavimų mokyklai ir nepaiso abipusių susitarimų.
„Jeigu yra sutarta, jog už vaiką, pertraukos metu išėjusį už mokyklos ribų, yra atsakinga tiek mokykla, tiek patys tėvai, tai taip ir turi būti. Deja, jeigu vaikui tokiu atveju nutinka kažkokių nemalonumų, tėvai ateina ir kaltina mokyklą. Tėvai savo atsakomybės nemato“, – pasakojo Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė.
Prioritetas – atlyginimas
Kad ir kaip gražiai būtų kalbama apie pedagogo darbo svarbą, ugdant jaunąją kartą, tendencijos Lietuvoje yra kitokios. Nestabili ekonominė situacija šalyje lemia tai, jog pedagogo didžiausias galvos skausmas – kaip išlaikyti savo šeimą.
„Esame veikiami darbo užmokesčio. Deja, Lietuvoje pedagogams mokamas nedidelis atlyginimas ir tai lemia labai daug“, – teigė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė.
Yra atliktas tyrimas, kuriame lyginamas pedagogų požiūris Lietuvoje ir Amerikoje. Pastarojoje pedagogai sako, jog svarbiausias šios profesijos prestižo veiksnys – svarba ir nauda visuomenei, o tik po to – karjeros siekimas, finansiniai rodikliai. Lietuvoje pedagogams svarbiausi – atlyginimas ir karjera.
„Tai yra natūralu, kad žmogus, nuolatos galvodamas apie finansinius sunkumus, negali skirti tiek daug dėmesio kitiems dalykams“, – įsitikinusi K. Paulikė.
Galiausiai dėl mažai mokamo pedagogo darbo ir menko prestižo perspektyvūs žmonės nebesirenka pedagogo profesijos ir palieka ją ne tokiems gabiems.
„Kas dabar stoja į aukštąsias mokyklas edukologijos programas? Tie, kurie niekur neįstoja. Tik vienas kitas jaunas žmogus studijuoja šią specialybę iš pašaukimo. Jeigu ateina prasčiausi buvę mokiniai, tai kokie jie bus mokytojai? Tai yra labai didelis valstybės rūpestis“, – susirūpinimą išreiškė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Pamirštos mokinių pareigos
Mokyklose situaciją apsunkina pernelyg išaukštinamos vaikų teisės pareigų atsisakymo sąskaita. Esą mokinys gali visai negerbti mokytojo – jį įžeidinėti ir už tai nesulaukti jokių pasekmių. Tuo tarpu tėvai dažniausiai tokioje situacijoje yra linkę ginti savo vaiką, nė neišsiaiškinę, kas iš tikrųjų įvyko.
Tiesa, tokia padėtis pamažu keičiasi. To pavyzdys – istorija, kai Klaipėdoje mokinys iškeikė mokytoją, o šis kreipėsi į teismą.
„Mokinys sulaukė juokingos baudos – vos 14 eurų, bet pats faktas, kad vaikas buvo nubaustas – jau žingsnis į priekį“, – pažymėjo L. Juknienė.
Iškeliant vaikų teises virš jų pareigų, mokinių drausmės problema vis stiprėja. Nedrausmingų mokinių daugėja ir to niekaip negalima pažaboti.
„Spręsti šią problemą su tėvais yra sudėtinga, nes jų taip lengvai neprisišauksi – iš 25 mokinių tėvų į susirinkimą ateina vos 5. Manau, kad būtų gerai sugrąžinti drausmės pažymius, nes šiuo metu bausmės mokiniams yra labai retos – įspėjimai rašomi tik išskirtiniais atvejais“, – pasakojo Klaipėdos laivininkų mokyklos atstovė Rimantė Vasiljeva.
„Naujame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apie vaikų pareigas iš viso skyriaus liko tik vienas sakinys. Man tai kelia nerimą, nes tokiu būdu mes išauginsime labai nepareigingas kartas“, – pasakojo K. Paulikė.
Anot L. Juknienės, šioje vietoje turėtų pasitempti valstybės institucijos – svarbus valstybės požiūris į pedagogo profesijos prestižą. Švietimo ir mokslo ministerija turi padirbėti ties įstatymais, kurie nustatytų mokytojo ir mokinio santykį ir atsakomybę už nustatytų taisyklių nesilaikymą.
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą