Šį pavasarį panevėžiečių Inos (27 m.) ir iš Latvijos kilusio Aleksandro (29 m.) Kirillovų šeima pradėjo džiugiu laukimu – gegužę turėjo susilaukti pirmagimio. Tačiau balandžio mėnuo vos neatnešė šeimai tragedijos: kūdikis gimė prieš laiką, o mamą ligoninėje ištiko insultas ir medikai sakė, kad yra tik 1 procento tikimybė, kad ji liks gyva.
Dabar Ina palengva sveiksta. Jai taikoma reabilitacija Palangoje, kur ja nuolat rūpinasi vyras. Kūdikį kol kas prižiūri močiutė, Inos mama, po nelaimės atvykusi iš užsienio. Jauni tėvai sūnelį pamato nebent savaitgaliais. Taip pat tėtis buvo nuvykęs porai dienų pas vaiką, kai jam reikėjo apsilankyti pas gydytojus. Tuomet žmona iš Palangos vyrui skambino ir verkė, kad jai vienai labai liūdna.
Šeimos bėdos prasidėjo balandžio pradžioje.
Iki tol gerai besijautusi Ina balandžio 3 d. dėl padidėjusio spaudimo ir dėl to, kad įtarta, jog neauga kūdikio svoris, buvo paguldyta į ligoninę. Ten prabilta apie tai, kad jai gali tekti gimdyti anksčiau numatyto laiko.
Moteris sakė, kad nori, jog jai būtų atliktas cezario pjūvis, nes jos vyresnioji sesuo dėl padidėjusio kraujospūdžio gimdymo metu vos nenumirė, problemų su kraujospūdžiu turi ir jos mama. „Tada gydytojas jai pasakė: „Tu – tai ne tavo mama ir ne sesė, tu gimdysi pati“, dėl to žmona labai sustresavo ir kraujospūdis jai pakilo dar labiau“, – pasakojo Aleksandras.
Buvo suplanuota, kad moteris gimdys balandžio 9 d. – per savo gimtadienį.
Tos dienos išvakarėse Ina savo vyrui iš ligoninės parašė žinutę ir pasiskundė, kad labai skauda galvą. Vyras patarė, kad paprašytų seselės vaistų nuo skausmo, o ji suabejojo, ar reikia, nes jai ir taip skirta gerti daug vaistų, statytos lašelinės.
„Kitą rytą anksti skambinau žmonai, bet ji neatsiliepė. Pamaniau, nieko tokio, gal prausiasi. O tada man paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad žmoną vakar vakare ištiko insultas, ji operuojama ir neaišku, ar išgyvens. Šoko ištiktas laukiau, kol baigsis operacija“, – pasakojo Aleksandras.
Vaikelį pavyko išgelbėti. Gimęs jis svėrė kiek daugiau nei 1900 g, o dabar, po pusantro mėnesio, sveria 3 kg ir jaučiasi gerai.
Ina po galvos smegenų operacijos dvi paras buvo komos būsenos. Gydytojai sakė, kad reikia ruoštis blogiausiam.
Aleksandras visą laiką budėjo prie žmonos. Trečią parą moteris pramerkė vieną akį, po kurio laiko – ir kitą. Vėliau palengva pradėjo ir judėti, sakyti kai kuriuos žodžius.
Dabar ji prisimena, kaip jai vakare skaudėjo galvą, o vėlesnius įvykius gaubia migla.
Vyras visur kartu
Kaip jau minėta, insultą patyrusi jauna moteris dabar Palangoje, kur jai skirta reabilitacija. Ji jau gali vaikščioti, pati apsirengia ir pavalgo. Tiesa, visa tai daryti Inai nelengva. Dešinioji kūno pusė pradžioje buvo paralyžiuota ir dabar yra silpna, ji viską daro kaire ranka. Kalbėti jai taip pat dar nelengva, bet vyras ją supranta.
„Žmona sparčiai taisosi ir tikiuosi, kad viskas bus gerai – jaunas organizmas linkęs atsigauti. Ir dabar ji tokia pati, kaip seniau, viską supranta. Kai išsiskiriame, bendraujame žinutėmis – ji supranta gal 90 proc. to, ką rašau, na, o savo mintis kol kas išreiškia kokiais 20 proc.“, – pasakojo Aleksandras.
Reabilitacijoje moteriai skiriamos įvairios procedūros – ergoterapija, kineziterapija, logopedo konsultacijos, elektros stimuliacijos, akupunktūra (už pastarąją reikia mokėti papildomai). Vyras žmoną visur lydi – sanatorijoje jis būna nuo 7 iki 20 val.
Vakarais jie kartu daro ergoterapijos užsiėmimus, kad ir dėlioja dėliones – tokia veikla po insulto naudinga. Dar rūpestingas vyras žmonai yra nupirkęs kryžiažodžių žurnalų ir ragina bent pamėginti juos spręsti.
Kai porai dienų buvo išvykęs į Panevėžį, kad nuvežtų vaiką pas gydytojus, žmona praleido jai skirtas procedūras – pati apie jas užmiršo, o niekas iš personalo jos nepakvietė.
Ketina naktį dirbti, o dieną rūpintis šeima
Reabilitacija Inai skirta iki birželio 22 d., dar stengsis gauti jos pratęsimą. Suprantama, kol moteris pasveiks, jai reikės dar daug dirbti. Vėliau jai bus reikalinga dar viena galvos operacija.
Praėjusį savaitgalį, kadangi Inos sveikata jau pagerėjusi, abu sutuoktiniai buvo išleisti į namus. „Žmona namais labai džiaugėsi, taip pat džiaugėsi ir galimybe pagaliau pabūti su vaiku. Namie ji viską atsiminė, net sugebėjo pati įjungti skalbyklę. Ir toliau stengsimės savaitgaliais važinėti namo, nors, žinoma, pinigus degalams reikia taupyti“, – sakė Aleksandras.
Kartu su sveikatos problemomis šeimą užklupo finansiniai rūpesčiai. Iki šiol vyras dirbo tarptautinių reisų darbuotoju, o užklupus bėdoms išėjo neapmokamų atostogų ir abejoja, ar galės grįžti – juk jo nuolat reikės žmonai ir vaikui.
Moteris nedarbingumo išmokų negauna, nes Lietuvoje nėra turėjusi nuolatinio darbo. Seniau sutuoktiniai dirbo užsienyje.
Anglijoje prieš septynerius metus, dirbdami fabrike, abu ir susipažino. Ina lietuvė, o Aleksandras – latvis, bet dėl žmonos greitai išmoko lietuvių kalbą. Susituokė prieš penkerius metus, o prieš dvejus nusprendė grįžti į Lietuvą – svetimoje šalyje gyvenimas irgi nebuvo lengvas. Iš santaupų įsigijo būstą ir dabar labai džiaugiasi, kad jį turi.
Turi ir automobilį, bet jį vyras ruošiasi parduoti, kad turėtų lėšų pragyvenimui, nes dabar, be vaiko pinigų, pajamų neturi.
Juodžiausiai dienai – banko paskola
Sūnelio vardas – Kevinas (Kevins; tokį parinko, kadangi jo pavardės galūnė latviška – Kirillovs). Vaikui mišinukų ir sauskelnių nuperka giminės, bet jiems būtų per sudėtinga išlaikyti dar ir du suaugusius žmones. Kol žmona reabilitacijoje Palangoje, vyras gyvena namelyje Šventojoje – atsirado gera moteris, pažįstamų pažįstama, kuri leido jame apsistoti nemokamai.
Kad nereikėtų drebėti dėl to, iš ko reikės gyventi kiekvieną dieną, vyras iš banko paėmė poros tūkstančių eurų paskolą, tik stengiasi jos neleisti ir kol kas gyvena iš buvusios algos likučių.
Kai tik grįš namo po reabilitacijos, Aleksandras stengsis rasti kitą darbą (jau yra radęs preliminarų variantą), kur dirbtų naktimis, kad dienos metu galėtų rūpintis žmona ir vaiku.
Kadangi dabartinė šeimos finansinė padėtis tikrai sudėtinga, Aleksandras sutiko, jog pažįstamos moterys į socialinius tinklus įkeltų paramos jo šeimai prašymą. „Seniau su žmona kartais patys paaukodavome kokius 2 eurus, paskambinę telefonu, sergantiems vaikams. Tačiau kai matydavome, kaip žmonės kokiame „Bėdų turguje“ prašo paramos, stebėdavomės, kaip jiems negėda, kaip jie negali rasti galimybių patys savimi pasirūpinti. O dabar matau, kad gyvenimas visiškai netikėtai gali pakrypti taip, kad pats lieki be jokių pajamų ir neišmanai, ko griebtis“, – sakė Aleksandras.
Kai pagalbos šeimai prašymas pasirodė internete, per vieną dieną buvo paaukota apie 500 eurų, vėliau procesas sustojo. Gautus pinigus Aleksandras pervedė į žmonos sąskaitą, kad nekiltų noro jų išleisti maistui ar degalams – jie bus skirti tik Inos sveikatos stiprinimui, juk kai reikės dar daug įvairių procedūrų ir medikamentų.
Pagalbos šeimai prašymą rasite čia.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą