O GRUODĮ SNINGA… KNYGOMIS VAIKAMS!

Štai jau paskutinė naujų vaikų knygų apžvalga šiais metais. Ypatinga apžvalga, mat ir metas ypatingas – artėjant gražiausioms metų šventėms ir vėl atsigręžiame į knygą, nes tai išties prasminga, graži, individuali dovana kiekvienam, jei išrenkama atidžiai, atsižvelgiant į vaiko pomėgius ir galimybes. Nepatingėkite paieškoti tos vienintelės, tik jūsiškiam skirtosios!

C. Rainville, R. Geminiani. Rafis, baltasis erelis/ vertė L. Vilkaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 40 p. (su CD)

Ši knyga mane nepaprastai sužavėjo. Prieš pradedant ją skaityti su vaiku, galbūt vertėtų prisiminti gerai žinomą pasaką apie bjaurųjį ančiuką – tiksliau, tą epizodą, kaip bjaurusis ančiukas jautėsi būdamas kitoks? Vienišas, nesuprastas, įskaudintas… Panašiai gyvenimas prasideda ir mažajam ereliukui Rafiui. Jis gimė kitoks nei visi ereliai. Kitoks – vadinasi ne viskas jam gerai, nusprendžia dauguma, taip Rafis pamažu atsiriboja nuo kitų, tampa uždaras, liūdnas ir atsiskiria. Atsiskyrusį nuo visų jį atrana pelėda Čiūka. Nuo tada Rafio gyvenimas ėmė keistis. Ir jo istorija tapo legenda, kuri per amžius sklando tarp kalnų paukščių.

Šis poetiškas alegorinis pasakojimas palies širdį ne tik mažajam, bet ir suaugusiam skaitytojui. Nes Rafio istorija gali būti kiekvieno iš mūsų istorija. Tęsdama knygų su muzikinėmis kompaktinėmis plokštelėmis seriją leidykla „Nieko rimto“ pristato baltojo erelio pasakojimą, atkartotą muzikiniais garsais, kuriuos sukūrė ir atliko žymus multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Knygą iliustravo dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė.

V. Šukytė. Stebuklų pripoškėjęs pasaulis. – Vilnius: 700 eilučių, 2015. 128 p.

Virgina Šukytė yra išleidusi ne viena knygą vaikams, jos yra pelniusios įvairiausių apdovanojimų. Autorė, rašydama vaikams, remiasi lietuvių tautosakos paveldu: pasakomis, sakmėmis, legendomis, šiurpėmis… Ne išimtis ir ši knyga, kviečianti į senovės lietuvių sakmių apie protėvių dievybes pasaulį. Į nuotaikingą, įtraukiantį pasakojimą autorė sumaniai ir išradingai įpina daugybę žinių apie lietuvių mitologiją, sakmių, pasakų, tad ši knyga – ne tik skaitymui, bet ir kaip žinių šaltinis, galintis tapti pirmąja vaikų pažintimi su mitiniu protėvių palikimu.

Įdomu skaityti todėl, kad tai nėra tiesiog sausai pateikiamos žinios apie lietuvių mitologiją – jos sumaniai įpintos į pasakojimą apie dviejų vaikų nuotykius. Istorija prasideda visiškai atsitiktinai, atrodytų, eilinę, niekuo neišsiskiriančią dieną, kai brolis ir sesuo susiruošia eiti riešutauti. Grįždami namo sutinka senelį, nuo tos akimirkos prasideda stebuklai: senelio lazda virsta žalčiu, kuris tampa smalsių vaikų vedliu, lydinčiu juos visą stebuklingų, o kartais ir šiurpių nuotykių kupiną vasarą. Knygą puošia tautosakiškos, švelniai subtilios Linos Kusaitės iliustracijos. Pasak leidėjų, knyga skirta 7-12 metų vaikams. Manau, kad knyga puikiai praverstų ir lietuvių kalbos mokytojams, siekiantiems sudominti vaikus lietuvių mitologija ir apie senąsias mūsų sakmes papasakoti kitaip.

O. L. Kirkegaard. Raganosis Otas/ vertė S. Mardosienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 104 p.

Šmaikšti ir nuotaikinga knyga apie stebuklus. O kaip gi kitaip pavadinti nutikimą, kai ant paprasčiausios namų sienos tapetų nupaišytas raganosis ima ir atgyja? Pagrindinis knygos veikėjas berniukas Toperis mėgo rankioti visokiausius daiktus, ypač smulkmenas, telpančias kišenėje. Vieną dieną visai atsitiktinai jis atranda pieštuką, kuriuo, norėdamas pasipuikuoti prieš panelę, užrašo meilės prisipažinimą ant sienos. Tačiau panelei priėjus paaiškėja, kad užrašo nebėra. Tai stebuklas! Reikia kaip galima skubiai tai parodyti ir geriausiam savo draugui – tačiau jam juk meilės užrašo nerašysi, jam reikia parodyti kažką didingo. Tad kodėl gi nenupiešus raganosio ant sienos? Visa bėda, kad nupieštasis raganosi iš pradžių pamerkia akį, paskui pasukioja galvą ir kuo ramiausiai iš sienos nužengia į trečiame aukšte įsikūrusį Toperio šeimos butą. Netrukus šis augintinis pradeda kramsnoti viską, kas pasitaiko aplinkui – užuolaidas, kėdes, užvalkalus ir pan. Tad į pagalbą atskuba ne tik kaimynai, apačioje įsikūrusio restorano savininkas, bet ir miestelio policija bei gaisrinė. Dviejų berniukų užvirta košė pakeičia ne vieno knygos veikėjo gyvenimą – perskaityk ir sužinosi, kaip.

E. Lei. Miglų slėnio Fėjų pasakos. – Vilnius: Tikra knyga, 2015.

Ši knyga yra išskirtinė tuo, kad ji iliustruota… nuotraukomis, o jos autorė yra ne paprasta rašytoja, o lėlininkė Edita Lei. Prieš penkerius metus ji atrado autorinių lėlių meną ir ėmė kurti magišką fėjų, nykštukų ir elfų pasaulį. Kiekvienas šio pasaulio gyventojas turi ne tik vardą, bet ir istoriją, jos ir aprašytos šioje knygoje.

Čia pasakojama apie dideliame mieste gyvenančią šeimą, kuri išgyvena sunkius laikus. Tačiau vieną dieną jiems nusišypso laimė. Jie gauna palikimą – didelį namą Miglų kaime, tačiau su sąlyga, kad ten turės praleisti visą vasarą. Miesto žmonėms, pripratusiems prie patogumų, tai tampa tikru išbandymu. Nerimą kelia ir tai, kad šią vietą dažnai gaubia keista migla. Todėl mama dukrai Lėjai ir jos broliukui Nojui griežtai uždraudžia kelti koją už kiemo vartų.

Tačiau Lėjai ir Nojui migla neatrodo gąsdinanti, kaip ir tėvų keistuole laikoma kaimynė Selija. Tarp jos ir vaikų iškart atsiranda ryšys, tad kaimynė pamažu vaikams išpasakoja daug paslapčių apie miglų slėnį ir jame gyvenančias fėjas, nykštukus, elfes, žiniuonę Zilą ir kitus. Taip į paprastos šeimos gyvenimo kasdienybę įsispraudžia pasakojimai apie stebuklingas būtybes.

Knygos autorės sumanymas išties įdomus, visos kompozicijos labai gražios, įtaigios, smulkmeniškos – didelis knygos formatas leidžia apžiūrėti kiekvieną detalę ir pajusti iš mielų būtybių veidukų sklindančią skirtingą nuotaiką.

Sh. Rentta. Diena su gyvūnais ugniagesiais/ vertė A. Kriščiukaitytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Labai jauki, spalvinga ir nors trumpa, bet detali istorija, padėsianti vaikams susipažinti su gaisrininko profesija.

Naujokas ugniagesys Briedis laukia nesulaukia, kada galės vairuoti ugniagesių automobilį, tačiau pirmiausia turi įgyti patirties. Kartu su mažaisiais skaitytojais jis privalo išmokti lipti kopėčiomis, grumtis su gesintuvu ir leistis į pavojingas užduotis

Tai šmaikštus ir žinių vaikams suteiksiantis pasakojimas. Puikiai tiks ikimokyklinio amžiaus ar skaityti bepradedantiems vaikams.

N. Terranova ir O. Amit. Brunas berniukas, kuris išmoko skristi/ vertė T. Gudelytė. – Vilnius: Mažoji raidė, 2015. 40 p.

Žinot, yra dalykų, kurie patinka daugumai, ir yra tokių, kurie patiks ne visiems. Taip ir su knygomis. Ši knyga išskirtinė, ji ne tiek kad ne visiems patiks, bet ne visiems gal bus suprantama. Jai suvokti ir ją priimti reikia laiko, žinių ir noro. Tam, žinoma, padėti galės pabaigoje esantis knygos autorės palydėjimas. Čia ji poetiškai bando perteikti B. Šulco gyvenimo ir kūrybos kelionę.

Knyga metaforiška, labai subtili ir paslaptinga, kaip ir paties rašytojo B. Šulco kūryba. Ne, ne – ne jis šią knygą parašė, tai knyga – apie jį patį. Tik dar mažą berniuką, kuris jau nuo mažumės buvo išskirtinis. Ne vien todėl, kad jo galva buvo labai didelė, bet ir dėl to, kad turėjo ypatingą, kitokį tėtį, ir dėl to galėjo pasaulį matyti visai kitaip. Dėl to užaugo kitoks, matė tokias smulkmenas, kurių kiti gal nė nepastebėtų. Knyga pelniusi ne vieną apdovanojimą.

N. Kovaliova. Meškis ir Žąsis. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Leidykla „Nieko rimto“ yra sumaniusi leisti skirtingiems vaikų skaitymo lygiams pritaikytas knygas, jas pažymėdama skaičiukais 0, 1 arba 2.

Ši knyga priklauso žemiausio, 0 lygio knygų kategorijai, kurios skirtos susipažinti su tekstu, raidės yra didžiosios, nesudėtingi žodžiai, patrauklios iliustracijos. Taigi, puikus pasirinkimas pradedančiajam skaitytojui.

O istorija ir iliustracijos išties nuostabios – dar gi sukurtos ir lietuvių autorės. Knygelės herojai Meškis ir Žąsis yra labai geri draugai, tačiau ateina laikas Žąsiai skristi į Pietus, o ką daryti Meškiui? – irgi skristi, sako Žąsis. Bet kaip? Ar pavyks draugams rasti tinkamą sprendimą?

Labai labai mielos iliustracijos!

R. Dmuchovskienė. Kas išgelbės meškutę. – Kaunas: Flintas, 2015. 24 p.

Paveikslėlių knygelė apie meškutę ir jai nutikusią bėdą, apie narsų skruzdėliuką ir kitus miško gyventojus. Tai pasaka apie draugystę ir atjautą, apie drąsą, pyktį ir baimę. Galbūt nebūtinai turi būti didelis, kad nuveiktum svarbius darbus ar padėtum kitam, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog nesugebėsi.

Pasaka, sukurta autorės Rasos Dmuchovskienės – realus atsitikimas. Autorė, bendraudama su mažaisiais skaitytojais ir jų tėveliais, išgirsta daugybę istorijų, nutikimų ir situacijų. Jas papasakoti, aptarti, galbūt išspręsti, autorė stengiasi pačiais jautriausiais būdais: pasitelkdama vaikams itin priimtiną žvėrelių pasaulį

Gražiausios pasaulio pasakos/ sudarė I. Metlovaitė – Kaunas: Debesų ganyklos, 2015. 240 p.

Šioje knygoje rasite 50 pasakų iš įvairiausių pasaulio kampelių – Kongo, Etiopijos, Pietų Afrikos, Armėnijos, Filipinų, Japonijos. Bulgarijos, Estijos, Vengrijos ir t.t. Taigi, turėsite progos susipažinti su skirtingomis kultūromis, tų kraštų žmonėmis ir gyvūnais. Pasakos iš penkių žemynų, iš daugiau nei 40 skirtingų pavadinimų vietovių, šalių, genčių.

Knyga sudaryta taip, kad skaitant būtų galima keliauti po visą pasaulį – po skirtingus žemynus, skirtingas šalis. Beje, čia galima rasti ir Brolių Grimų ar Hanso Kristiano Anderseno pasakų – knygos leidėjai kviečia rasti ir atpažinti šias pasakas. Žinoma, jei nepavyks, nieko tokio, mat prie kiekvienos pasakos parašyta, iš kur ji kilusi, o žemėlapyje nesunkiai rasite ir pačią vietovę.

R. Dahl. Kvankos/ vertė D. Žalytė. – Vilnius: Garnelis, 2015. 112 p.

Roald‘as Dahl‘ir yra vienas žinomiausių vaikų rašytojų pasaulyje. Jo knygos gausiai perleidžiamos ir ekranizuojamos. Lietuviškai taip pat turime daug šio autoriaus knygų, tačiau „Kvankos“ lietuviškai leidžiamos pirmą kartą.

Labai įdomu, kad autorių daugelį savo knygų sukurti įkvėpė tam tikros dienoraštyje užsirašytos mintys, idėjos – jos tame sąsiuvinyje galėdavo pragulėti ir dešimtis metų. Šiai knygai parašyti idėją ir davė viena tokių minčių. Ji skambėjo taip: „parašyk ką nors prieš barzdas“. Rašytojas barzdočių nemėgo ir negalėjo suprasti, kam slėpti veidą po tankiai želiančiais barzdos plaukais. Šiais, madingų hipsterių laikais tai skamba gal ir keistokai, tačiau turime teisę į savo nuomonę. Tad gal ir nenuostabu, kad knyga prasideda nuo pagrindinio herojaus pono Kvankos… barzdos aprašymo. Ne itin malonaus, švelniai tariant. Netrukus paaiškėja, kad ne tik ponas Kvanka, bet ir jo žmona yra itin nemalonūs tipai, krečiantys vienas kitam šlykščias šunybes. Tačiau kažkada kažkas turi visam tam pasipriešinti. Ar pavyks šios keistos šeimynėlės įkalintoms beždžionėlėms ištrūkti ir iškrėsti Kvankoms šunybę jų stiliumi?

J. Ruusuvuori. Trolių mumių slėnio nuotykiai/ vertė M. Bražiūnaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 64 p.

Kas nors pasakys, kad nemėgsta perpasakojamų dalykų, o juo labiau, kai perpasakojama tokia klasika kaip Troliai Mumiai. Bet visada bus ir tokių, kurie nuo šios knygos pradės pažintį su Mumių pasauliu, kuris yra jaukus ir šeimyniškas. Tiesa, šįkart mūsų laukia daug nuotykių.

Naujoje knygelėje muminukus ir jų draugus ir vėl lydi daugybė netikėtumų, kuriuos įveikti geriausiai padeda draugystė ir… mamos skanėstai. Knygoje skaitytojai atras 6 naujas istorijas, pakviesiančias kartu patirti nuotykius. Juk keliauti vienam į paslaptingos pilies palėpę ne taip jau ir drąsu, o pamačius viso skruzdėlyno gyventojus nešančius po pašto ženklą gali kilti daugybė klausimų, o dar reikia atrasti būdų, kaip elgtis su akiplėša ir melagiu Smirdėliumi, kuris vis vedžioja muminukus už nosies.

Mieli personažai žavi savo vaikiškumu, gyvenimo džiaugsmu bei optimizmu. Visą pasaulį pakerėję herojai, sukurti prieš daugybę metų, gyvuoja ir atranda savo vietą šiuolaikiniame pasaulyje.

R. Skučaitė. Koks gi žodis pasirodys? – Vilnius: Gelmės, 2015. 40 p.

Tai ne šiaip sau poezijos knyga vaikams. Tai knyga-žaidimas-spalvojimo knygelė, kviečianti vaikus išdrįsti įžengti į nepaprastą ir nenuobodų lietuvių kalbos garsų pasaulį. Dar šią knygelę galima pavadinti ir eiliuotu kalbiniu galvosūkiu. Kaip teigi leidėjai, knygelės tikslas – ugdyti loginį vaikų mąstymą, pajausti atspėjimo, atradimo malonumą ir savo minties skvarbumo suvokimą. Be to, rinkinėlis pačia savo esme gerokai praplės sprendėjo žodyną, nes pagrindinis galvosūkio „veikėjas“, kurį reikia atspėti, – lietuviškas žodis: istorinio veikėjo vardas, Lietuvos vietovardis, augalų, gyvūnų pavadinimai – visa tai, ką mažųjų karta turėtų augdama savo galvelėje išlaikyti, saugant mūsų nykstančio žodyno (deja!) apimtį. Manau, kad knyga taps topų topu lietuvių kalbos mokytojams. Nors tiesą sakant knygelė tikrai nėra lengva – kai kurie galvosūkiai ir man pačiai sunkiai įkandami. Gerai, kad pabaigoje yra… atsakymai. Bet žvelgiant apskritai – idėja labai šauni, originali, šiuolaikiškai pateikta.

K. DiCamillo. Pasaka apie Desperą/ vertė R. Bakanienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 248 p.

Amerikiečių rašytoja K. DiCamillo puikiai pažįstama mūsų vaikams, mat ši autorės knyga – jau trečioji lietuvių kalba. Pagrindinis šios istorijos veikėjas – mažas peliukas ir didžiulėmis ausimis ir… tokia pat didele širdimi.

Vos gimęs Desperas tampa šeimos gėda, negana to, įsimyli žmonių princesę ir už tai yra pasodinamas į kalėjimą. Taip prasideda mažojo riterio nuotykiai, nes būtent riteriškos dvasios ši knyga ir yra. Galbūt jau esate matę ir pagal šią knygą pastatytą filmuką, tačiau čia svarbu ir senai žinoma tiesa – jokia, kad ir geriausia ekranizacija neatstos knygos, nepakeis jos. Todėl siūlau išdrįsti atsiversti šią solidžią knygą ir iš naujo išgyventi paikumą, išdavystę, neįmanomą meilę bei nepaprastą drąsą.

I. Bumblauskienė. Laukiam Kalėdų. – Kaunas: Flintas, 2015. 24 p.

Kalėdinė paveikslėlių ir eiliuotų pasakojimų knygelė mažiausiems skaitytojams, pasakojanti apie miško žvėrelių ir paukščių šeimas, kurios ruošiasi Kalėdoms. Jaukiame šventės laukime, artimųjų sugrįžime namo ir maloniuose kalėdiniuose rūpesčiuose pažinsime ir savo kalėdinį jausmą. Juk svarbiausia – per Kalėdas būti visiems drauge. Kelionę po miško žvėrelių ir paukščių namus paįvairina eiliuoti, Ilonos Bumblauskienės sukurti, pasakojimai Vartydami knygelės puslapius drauge su savo mažyliais aplankysite net devynias šeimas: zuikių, pelėdų, ežių, voveraičių, bebrų, lapių, genių, pelyčių ir meškinų.

PAAUGLIAMS

Išbandyk! 50 smagių eksperimentų pašėlusiems mokslininkams/ vertė D. Masilionis. – Vilnius: Alma littera, 2015. 160 p.

Vyresnio mokyklinio amžiaus moksleiviams skirta knyga kviečia ne tik atlikti daugybę skirtingų eksperimentų, bet ir suprasti, kodėl eksperimento metu įvyksta vienokie ar kitokie procesai – sprogimas, spalvos pasikeitimas, kolonijų augimas, švytėjimas ir pan. „National Geographic“ leidinys suskirstytas į keletą skyrių – augalai, vabzdžiai ir mikrobai, žmonės ir gyvūnai, ką daro vanduo, reakcijos, įdomioji fizika ir prietaisai. Kiekvieną eksperimentą lydi klausimai ir papildoma informacija, sąsajos su kitomis sritimis. Kaip teigia knygos sudarytojai, „mokslas – tai mėginimai ir klaidos, taisyklių nepaisymas ir naujų minčių siūlymas remiantis tuo, ką jau sužinojote“. Tad visi esate drąsiai eksperimentuoti, nes tai – kvietimas pažaisti, ką nors sugadinti ir netikėtai nustebinti kitus. Vienintelė ir svarbiausia šios knygos taisyklė yra saugumas, nes kai kuriems eksperimentams atlikti jis yra ypač reikalingas.

Štai keletas eksperimentų, kurie mane sužavėjo: kaip padaryti, jog rožė būtų vaivorykštės spalvų?, kaip atlikti katės intelekto testą, triukas su kiaušiniais, kaip pasigaminti švytinčio vandens ar sukurti lietaus debesį butelyje… Et, visko ir nesuvardinsiu. Ieškokite patys ir eksperimentuokite.

V. V. Landsbergis. Rudnosiuko istorijos 2. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2015. 96 p.

Tai tęsinys keturiasdešimtmečių kartai gerai pažįstamos autoriaus rinktinės, pasirodžiusios 1995 m. Su pirmąja Rudnosiuko istorijų dalimi V. V. Landsbergis tapo žinomas kaip nonsenso ir netikėtų kalbinių žaidimų kūrėjas. Knyga spindėjo sovietinio gyvenimo potekstėmis ir draudimais, kėlė šypsnį ir tapo savotišku kartos ženklu. Tad nieko nuostabaus, kad paskui rašytojui tapo tikrai sudėtinga dar kažkuo nustebinti, kritikai pradėjo pastebėti, kad autorius kartojasi, naujos formos netampa naujomis prasmėmis.

Tačiau man smagu, kad pasirodė Rudnosiuko tęsinys. Juk kažkas šias istorijas skaitys kaip pirmuosius Rudnosiuko nuotykius. O ir Rudnosiukiškės dabar daug modernesnės. Tiesą sakant, man labiausiai vykę ir pasirodė būtent tie pasakojimai, kurie susiję su šiais laikais ir iš viso to išeinančiomis pasekmėmis – veidaknygėmis, w rašyba lietuvių kalboje, sakuromis ir pan. Šiaip ar taip, nusišypsojau tikrai ne kartą.

JURGITA LŪŽAITĖ-KAJĖNIENĖ